Europos Komisijos kadencija baigiasi liūdna nata – pastarosiomis savaitėmis viena po kitos žlugo dviejų svarbių direktyvų priėmimas. Pirmoji – direktyva įtvirtinanti įmonių socialinę atsakomybę (plačiau – čia), antroji – direktyva dėl platforminio darbo (aktuali „Bolt“, „Wolt” pavežėjams ir kurjeriams bei kitų platformų darbuotojams). Praėjus 800 dienų nuo pasiūlymo pateikimo, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos ir Estijos vyriausybės vetavo direktyvą.
Direktyva dėl darbo platformose siekiama pagerinti platformoms dirbančių asmenų darbo sąlygas, o svarbiausia – užkirsti kelią platformų piktnaudžiavimui savarankišku darbu. Tam reikia teisingai klasifikuoti darbuotojų darbo statusą. Šiuo metu dauguma iš 28 milijonų platformų darbuotojų ES oficialiai dirba savarankiškai. Fiktyviu savarankišku darbu tai laikoma tada, kai šiems darbuotojams taikomos tos pačios taisyklės ir apribojimai, kaip ir samdomam darbuotojui, pavyzdžiui, nustatomas darbo laikas, darbo krūvis, užmokesčio ribos.
Tai yra įprasta praktika, kuria platformos naudojasi siekdamos sumažinti savo išlaidas darbuotojams. Pagal dabartinę tvarką, kai platformų darbuotojai oficialiai dirba savarankiškai, nors realybėje atitinka samdomo darbuotojo požymius, platformos gali darbuotojams nemokėti minimalaus darbo užmokesčio, atostogų ar ligos išmokų.
Taigi, direktyva būtų siekiama spręsti šiuos neteisingo klasifikavimo atvejus ir palengvinti kelią tokiems darbuotojams būti pripažintiems kaip samdomiems darbuotojams bei gauti visas jiems priklausančias garantijas ir teises. Darbuotojui kreipusis į teismą dėl neteisingo jo darbo statuso, būtų daroma prielaida, jog egzistuoja darbo santykiai, o platforma turėtų pateikti įrodymų, paneigiančių šią prielaidą ir įrodančių, jog tai iš tiesų yra savarankiškas darbas.
Ankstesnėje direktyvos versijoje buvo sutarta dėl 5 darbo santykių kriterijų (pavyzdžiui, platformos nustatomas darbo laikas, krūvis, maksimali uždarbio suma, reikalavimai aprangai), tačiau neradus pakankamo palaikymo, buvo sutarta dėl kompromiso – vadovautis ne ES nustatytais bendrais kriterijais, o nacionaliniu apibrėžimu, kas yra darbo santykiai ir kokie yra jų požymiai. Direktyva taip pat būtų padidinusi platformų skaidrumą dėl algoritminio valdymo sistemų ir uždraudusi automatizuotai atleisti darbuotojus be žmogaus įsikišimo.
Svarbu pažymėti, jog sąžiningai veikiančioms ir tikru, o ne fiktyviu savarankišku darbu savo veiklą grindžiančioms platformoms ši direktyva jokių nepatogumų nesudarytų. Kad dauguma platformų iš tiesų išnaudoja dabartinę padėtį savo naudai įrodo tai, kokias dideles pastangas į direktyvos sužlugdymą dėjo šių įmonių lobistai. Prancūzijoje kilo skandalas, paaiškėjus prezidento E. Macrono ryšiams su „Uber“ platforma, Vokietijoje – paaiškėjus, jog valdančiojoje koalicijoje esančios partijos FDP patarėjas taip pat dirba vienos iš platformų lobistu.
23 šalys, pritarusios direktyvai, įskaitant ir Lietuvą, turėtų ne delsti, o bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kad būtų nutrauktas fiktyvus savarankiškas darbas ir platformų darbuotojų išnaudojimas.
