„Rana Plaza“ gamyklos griūtis Bangladeše 2013 m. Čia dirbo Mango, Zara, H&M ir kitiems prekių ženklams drabužius siuvę darbuotojai.
Vasario 9 d. ES Taryboje turėjo vykti balsavimas dėl „Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos“ (angl. Corporate Sustainability Due Dilligence Directive), kuria skatinama tvari ir atsakinga įmonių elgsena. Tačiau Vokietijai, Suomijai ir Estijai paprieštaravus, tolesnis direktyvos svarstymas buvo atidėtas ir kyla rizika, jog direktyva, dėl kurios derybos jau ir taip gerokai užsitęsė, paprasčiausiai nuguls į stalčių.
Apie direktyvą
Dar 2022 m. vasario 23 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo. Šios direktyvos tikslas – skatinti tvarų ir atsakingą įmonių elgesį ir įtvirtinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektus bendrovių veikloje. Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad įmonės pašalintų neigiamą savo veiksmų poveikį gamybos procesuose Europoje ir už jos ribų – visoje savo tiekimo grandinėje.
Įmonės turės imtis priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ar aplinkai, kurį daro jos pačios, jų dukterinės įmonės ir jų verslo partneriai. Didelės bendrovės taip pat turės užtikrinti, kad jų verslo modelis atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus – apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5°C. Be to, bus taikomos sankcijos ir civilinė atsakomybė už šių įsipareigojimų pažeidimą. Už įsipareigojimų nesilaikymą galės būti skiriamos iki 5% metinės apyvartos siekiančios baudos.
Kas liečia darbo standartus, įmonės turėtų užtikrinti pagrindinėse Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose įtvirtintų nuostatų laikymąsi (dėl darbų saugos, darbo trukmės ir poilsio laiko, priverstinio ir vaikų darbo draudimo ir kt.) Šios naujos taisyklės reikš:
- tvaresnę prekių gamybą
- geresnes sąlygas darbuotojams
- tvaresnes investicijas
- didesnį produktų gamybos skaidrumą
Naujos taisyklės būtų taikomos šioms 3-ims įmonių grupėms:
- 1 grupė. Daugiau nei 500 darbuotojų ir grynoji 150 mln. eurų apyvarta visame pasaulyje (apie 9,4 tūkst įmonių)
- 2 grupė. Daugiau nei 250 darbuotojų ir grynoji 40 mln. eurų apyvarta visame pasaulyje. Įmonės, veikiančios apibrėžtuose didelio poveikio sektoriuose, pvz., tekstilės, žemės ūkio, naudingųjų iškasenų gavybos. Šiai grupei taisyklės pradedamos taikyti dvejais metais vėliau nei 1 grupei. (apie 3,4 tūkst. įmonių)
- Ne ES bendrovės. Europos Sąjungoje veiklą vykdančios trečiųjų šalių bendrovės, kurių apyvarta atitinka 1 ir 2 grupių apyvartos ribą, susidarančią ES. (apie 4 tūkst. įmonių)
Kodėl reikia šios direktyvos?
Ši direktyva padėtų kovoti su socialiniu ir aplinkosauginiu dempingu ir žmogaus teisių pažeidimais tiekimo grandinėse. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl jos reikia, yra siekis užkirsti kelią tokioms tragedijoms kaip 2013 m. „Rana Plaza“ gamykloje Bangladeše. Šio tekstilės fabriko griūtis nusinešė daugiau kaip 1 100 darbuotojų gyvybių, daugiausia moterų, siuvusių drabužius gerai žinomiems ženklams, tokiems kaip Mango, Zara, H&M.
Tai buvo skaudus priminimas, kokį poveikį daro socialiai neatsakingų ir pelno besivaikančių įmonių praktika, kai jos, naudodamosi tiekimo grandinėmis ir siekdamos sumažinti darbo sąnaudas, perkelia gamybą į pigios darbo jėgos ir laisvesnio teisinio reguliavimo šalis.
Panašūs išnaudojimo atvejai vyksta nuolat: randasi pranešimų apie vaikus, kurių darbas išnaudojamas kakavos derliui nuimti, apie Europos prekybos centruose pasirodžiusius daiktus, pagamintus priverstiniu darbu Kinijoje. Įmonės ir toliau teikia pirmenybę pelnui, o ne žmonių gyvybėms, ypač kai kalbama apie pigią darbo jėgą.
Tarptautinės įmonės veikia sudėtingomis tarpvalstybinėmis subrangos ir tiekimo grandinėmis. Savanoriški įmonių įsipareigojimai pasirodė neveiksmingi, todėl visiems privalomos taisyklės yra vienintelis būdas užtikrinti, kad įmonės prisiimtų atsakomybę už darbuotojų gerovę ir savo poveikį aplinkai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Nusikaltimus žmogaus teisėms daro ne tik autoritarinės valstybės, bet ir gerai žinomos įmonės.
Direktyva daugiausiai kritikuojama dėl to, jog ji verslui sukurs papildomą administracinę ar finansinę naštą. Tačiau žmogaus teisių ir aplinkosaugos taisyklių laikymasis yra ne našta, o pareiga, ypač kai dėl gamybos proceso nesaugumo kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar net gyvybei. Be to, direktyva skatintų kokybišką konkurenciją bei padėtų smulkiam ir vidutiniam verslui, kadangi užkertant kelią didelių įmonių išnaudotojiškoms praktikoms, dėl kurių jos gali siūlyti mažesnę kainą, būtų suvienodintos „žaidimo taisyklės“ ir pašalinta nesąžiningą konkurencija.
Europos Komisijos iliustracija
Šaltiniai:
https://www.socialeurope.eu/due-diligence-directive-it-cant-be-unpicked
https://www.socialeurope.eu/no-more-delays-on-eu-corporate-responsibility
Nuotrauka: Zakir Hossain Chowdhury/NurPhoto/Getty Images