Pernai darbuotojams dėl pažeistų teisės aktų darbdaviai turėjo sumokėti 10 mln. eurų

Darbo ginčų komisijos (DGK) 2023 m. gavo 7 427 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Palyginti su 2022 m., gauta apie 27 proc. daugiau prašymų, taip pat apie 25 proc. padidėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. Kaip ir anksčiau, dominuojantys – apie 74 proc. – reikalavimai – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022 m., – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje vietoje, kaip ir 2022 m., – ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ketvirtoje – dėl darbo sutarties sąlygų, penktoje – dėl turtinės žalos atlyginimo. VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad DGK bylos sudėtingėja – padaugėjo ginčų dėl nekonkuravimo susitarimų, dėl ikisutartinių santykių, dėl psichologinio smurto ir dėl konfidencialumo susitarimų.

Apie 96 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia prašymų dėl darbo ginčo išnagrinėjimo buvo gauta iš statybos sektoriaus (apie 17 proc.) ir iš transporto bei saugojimo sektoriaus (apie 17 proc.) įmonių. Nemažai prašymų gauta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus (12 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus (9 proc.) įmonių. Mažai gauta iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriaus (tik 2,2 proc.) bei švietimo sektoriaus (tik 1,8 proc.) įmonių.

Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant / tenkinant iš dalies pareikštus reikalavimus, apie 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 m.) baigėsi taikos sutartimi, apie 14 proc. – atmesti, apie 14 proc. – ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu. Skyriaus vedėja I. Janukevičienė pastebi, kad apie 36 proc. sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis DGK tikslas – ginčas baigėsi taikiai (DGK patvirtinus taikos sutartį) arba ieškovui atsisakius pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu.

Palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos – 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur, iš kurių 10,09 mln. Eur – darbuotojų naudai, o 0,14 mln. Eur – darbdavių naudai.

Teismuose buvo nagrinėta tik apie 4,3 proc. (2022 m. – 4,5 proc.) DGK išnagrinėtų darbo bylų.

***

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės.  Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 

Darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jei jų teisės pažeidžiamos. Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą (.pdf ). Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan.

Dėl neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per 1 mėnesį, kitais atvejais – per 3 mėn. nuo sužinojimo fakto. Bet net ir pavėlavus verta kreiptis į darbo ginčų komisiją, ji gali atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą.

Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje. Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.

VDI inf.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!