Vietoj vienos ar dviejų poilsio dienų per mėnesį galite prašyti sutrumpinti darbo laiką dviem ar keturiomis valandomis per savaitę.

Darbdaviui reiktų rašyti prašymą, kada norite pasiimti laisvadienį ar kelis kitą mėnesį, ar sutrumpinti darbo laiką per savaitę. Prie prašymo pridėkite gimimo liudijimo ar neįgalumo nustatymo pažymos kopijas, jei darbovietė jų dar neturi. Taip pat pasidomėkite, ar darbovietėje nėra nustatyta tvarka, kaip išleidžiama tokių dienų.

Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. O visi pranešimai apie psichologinio smurto darbe atvejus privalo būti fiksuojami bei nagrinėjami. Darbdavio neveikimas šiuo atveju yra įstatymų pažeidimas.

Jei manote, kad Jūsų atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rinkite visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti: įvairūs dokumentai,  žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai, kt.

Ilgesnės atostogos (25 darbo dienos dirbant 5 dienas per savaitę) priklauso darbuotojams iki aštuoniolikos metų;  vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams.

Dėl atostogų suteikimo turite susitarti su darbdaviu. Jis negali vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos ir tai negali būti primesta vienašališka valia.

Darbdavys privalo tenkinti prašymą: nėščiųjų, tėvų, jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, darbuotojų, kurie mokosi nenutraukdami darbo, darbuotojų, slaugančių sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, asmenų, sergančių chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų (reikalinga medicinos įstaigos rekomendacija).

Jei darbdavys atsisako patenkinti Jūsų prašymą dėl atostogų, jis tai turi pagrįsti raštu. Jei manote, kad atsisakymas nepagrįstas, konsultuokitės su profesine sąjunga arba kreipkitės į darbo ginčų komisiją.

Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti, uždelstas laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tam darbuotojas turi pateikti prašymą per pirmas 3 darbo dienas po atostogų.

Darbdavys negali reikalauti darbuotojo surasti sau pamainos jo atostogų metu.

Jeigu pavaduojate atostogaujančius kolegas, o Jūsų darbų apimtis ir mastai padidėjo, žinokite, kad už tai turi būti  apmokama papildomai.

Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams.

pasirengimas darbui ir susitvarkymas po jo;

fiziologinės ir specialios pertraukos (išskyrus pietų pertrauką);

kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo vietą laikas;

kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;

privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;

prastovos laikas;

nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.

Darbo apmokėjimo sistemoje joje turi būti:

1. Kiekvienai darbuotojų kategorijai taikomi atlyginimų rėžiai (nuo-iki);
2. Papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka;
3. Apmokėjimas už papildomą darbą (nuo-iki);
4. Darbo užmokesčio indeksavimo tvarka;

Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos negali diskriminuoti darbuotojų. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų.

Jeigu dirbote viršvalandžių, gavę atlyginimo lapelius, pasitikrinkite, ar jie buvo apmokėti. Saugokite juos.

Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo, tuomet darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį su rašytiniu prašymu ir prašyti pateikti jam tokią informaciją. Darbdaviui darbuotojo prašymo pateikti informaciją apie jam apskaičiuotą darbo užmokestį bei iš jo išskaičiuotas sumas netenkinus, darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu.

Atlyginimo lapelis – konfidenciali informacija, prieinama tik atsakingiems asmenims darbovietėje.

Tokiu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. T.y. paprastos ir pasikartojančios užduotys, kurioms atlikti reikia tik rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas ir kita.

Tačiau, jeigu žmogus turi prisiimti daugiau atsakomybių, jis turi turėti tam tikrų žinių bagažą bei gauti apmokymus, jam turi būti mokamas atlyginimas, didesnis nei minimalioji darbo užmokesčio riba. Trišalė taryba laikosi pozicijos, kad atlygis už kvalifikuotą darbą turėtų būti bent 10-15 proc. didesnis nei minimali alga.

Jeigu dirbate kvalifikuotą darbą ir gaunate tik minimalią algą, kreipkitės į savo profesinę sąjunga arba darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Darbo sutarties sustabdymo laikotarpiu darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip vienos minimalios mėnesio algos dydžio kompensacija už kiekvieną mėnesį.

Taip pat darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių įspėjęs apie tai darbdavį prieš 5 darbo dienas (DK 56 str.), tuomet jam turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, (jei dirbta trumpiau nei vienerius metus, - vieno).

Ginčas gali būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, į kurią kreiptis reikia per 3 mėn. nuo tada, kai darbuotojas sužinojo, kad yra pažeistos jo teisės.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta grafike, ar naktį - 2, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Vietoj to, galite raštu prašyti už viršvalandžius suteikti poilsio laiko, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo darbuotojui suteikti tiek poilsio laiko, kiek dirbta viršvalandžių, padauginant jų skaičių atitinkamai iš 1,5, 2 ir 2,5 karto.

Gavę atlyginimo lapelius, pasitikrinkite, ar Jūsų dirbti viršvalandžiai buvo apmokėti. Jei kyla įtarimų, prašykite iš darbdavio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir palyginkite su savo vedama darbo laiko apskaita;

Jeigu jūsų darbovietėje nėra kolektyvinės sutarties, kurioje numatyta galimybė dirbti daugiau nei 180 viršvalandžių per metus (8 val. per savaitę), o Jūs jų dirbate daugiau, tai – darbo kodekso pažeidimas.

Jei esate verčiami dirbti viršvalandžius, pasirūpinkite liudininkais. Kreipkitės į profesinę sąjungą, jei tokios nėra, - į darbo tarybą ar darbo ginčų komisiją.

Jei dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos, darbuotojams turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku ir šis laikas įskaitomas į darbo laiko trukmę.

Dėl darbuotojams palankesnių sąlygų galima tartis kolektyvinėje sutartyje.

Už darbą švenčių dienomis bet kokiu atveju mokamas ne mažesnis nei dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 str. 2 d.). Už viršvalandinį darbą per šventes – ne mažesnis nei 2,5 dydžio darbo užmokestis (DK 144 str. 4 d.).

Darbuotojas raštu gali prašyti, kad darbo švenčių dienomis laikas būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų. Šis laikas turi būti dauginamas atitinkamai iš 2 ir 2,5 karto (DK 144 str. 5 d.).

Rašytinį nurodymą išieškoti žalą darbdavys turi pateikti nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio, o atlygintinos žalos ribos – ne daugiau kaip darbuotojo 3 VDU (jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 VDU) dydžio;

Visą žalą atlyginti privalu, jeigu žala padaryta: tyčia; neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo; pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Atsisakymas dirbti papildomą darbą nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Pasinaudoti šia lengvata (taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų) darbuotojo prašymas nereikalingas, taikyti šią normą – darbdavio pareiga. Sutrumpinta darbo laiko norma įforminama vadovo įsakymu ar rašytiniu susitarimu šalims dėl jos susitarus.

Darbo laikas, kuris dirbamas daugiau nei 32 val., turi būti įforminamas kaip padidintas darbų mastas arba viršvalandžiai.

Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (pvz., 0,5 etato) – darbo laiko norma trumpinama proporcingai.

AB ar UAB, kurių 100 proc. akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, ši nuosatata netaikoma.

Bet kokia slapta darbuotojų stebėsena yra neteisėta. Net jeigu darbuotojai ir duoda sutikimą stebėjimui, tai nėra tai nėra teisėtas pagrindas juo stebėti.

Pirmiausia, darbuotojų stebėsenai turi būti nustatytas konkretus tikslas, pavyzdžiui, stebėjimas vaizdo kameromis siekiant užtikrinti darbų saugą. Taip pat darbdavys privalo turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Paprastai tai būna teisėtas interesas. Tačiau nepakanka tik formaliai nurodyti šį pagrindą, jį reikia pagrįsti ir įrodyti. Tam darbdavys turi atlikti teisėtų interesų vertinimo testą, ar įmonės teisėti interesai tikrai yra viršesni už darbuotojų ar trečiųjų asmenų teises apsaugoti savo asmens duomenis.

Pagrindus, jog egzistuoja pagrįstas ir teisėtas interesas vykdyti darbuotojų stebėseną, reikia įvertinti, ar nėra būtina atlikti ir poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Atliekant šį vertinimą turi būti išsamiai įvertinami galimi pavojai ir priemonės tokiam pavojui sumažinti.

Darbdavys privalo parengti bet kokios darbuotojų stebėsenos tvarką bei su ja supažindinti visus darbuotojus. Taisyklės turi būti aiškios ir lengvai prieinamos susipažinti. Darbdaviui rekomenduojama į tokios tvarkos kūrimą įtraukti profesinę sąjungą ar darbo tarybą.

Tvarka turėtų apimti (nebaigtinis sąrašas):

• kokie darbuotojai bus stebimi (jeigu ne visi, tai kokie ir dėl kokių priežasčių, kaip jie buvo atrinkti);
• kokiais atvejais;
• kokiomis sąlygomis bus stebimi;
• ar bus stebimas naudojimasis visais įmonės įrankiais (pavyzdžiui, bus stebima tik viena ar dalis sistemų, el. paštas, naršymas internete etc.);
• ar bus vykdoma nuolatinė, ar periodinė stebėsena. Jeigu periodinė, tai koks bus jos periodiškumas ir kodėl.

Su parengta tvarka darbuotojai turėtų būti supažindinti pasirašytinai bei atsakoma į jiems rūpimus klausimus.

jei esate pensinio amžiaus (jis sukako dirbant pas tą patį darbdavį) ir dirbate pagal neterminuotą darbo sutartį (prašyme nurodyti priežastį - DK 56 str. 1 d. 4 p.);

jei prastova ne dėl Jūsų kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 d. iš eilės arba ji sudaro daugiau kaip 45 d. per paskutinius 12 mėn. (56 str. 1 d. 1 p.);

jei 2 mėn. ir ilgiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis ar ilgiau kaip 2 mėn. iš eilės nevykdomi įsipareigojimai, numatyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiose teisės normose (56 str. 1 d. 2 p.);

jei negalite dirbti, nes turite slaugyti artimą šeimos narį (vaiką, įvaikį, tėvą, įtėvį, motiną, įmotę, vyrą arba žmoną) arba sergate patys (56 str. 1 d. 3 p.).

Kita šalis sutikimą ar nesutikimą nutraukti sutartį šalių susitarimu išreiškia raštu per 5 darbo dienas. Per šį laiką neatsakius į pasiūlymą, laikoma, kad jis atmestas.

Prašymą gavusi šalis gali teikti atskirą savarankišką siūlymą. Sutarus dėl sąlygų sudaromas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

Jei darbo sutartis nutraukiama su darbuotoju šalių susitarimu, tačiau procedūros nebuvo išlaikytos, jis gali keiptis į darbo ginčų komisiją.

Apskritai nereikėtų skubėti pasirašyti jokių darbdavio pateiktų dokumentų čia ir dabar. Jis privalo suteikti laiko jums susipažinti su turiniu. Jei būtina, - pateikti papildomų sprendimui priimti reikalingų dokumentų. Taip pat turite turėti galimybę pasitarti su savo profesine sąjunga ar kitais konsultantais.

Jeigu darbdavys jus vis tiek atleidžia, kreipkitės į savo profesinę sąjungą arba darbo ginčų komisiją.

Galima bandyti savo sprendimą išeiti iš darbo atšaukti ir vėliau, praėjus trijų darbo dienų terminui. Tik tokiu atveju dėl jūsų pasilikimo darbe spręs darbdavys.

Darbdavys mokymosi atostogas privalo suteikti net ir tuo atveju, jeigu jis pats neinicijavo darbuotojo mokymosi. Jeigu darbovietėje dirbate ilgiau nei penkerius metus, už iki dešimt darbo dienų per vienus darbo metus trunkančias atostogas turite gauti ne mažiau kaip pusę jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Kitais atvejais – mokymosi atostogos neapmokamos, jei, žinoma, nesusitariate kitaip.

Darbdavys privalo tenkinti Jūsų prašymą suteikti kasmetinių atostogų, jei derinate jas prie egzaminų, įskaitų ar pan.

Pasidomėkite, ar Jūsų darbovietėje galiojai kolektyvinė sutartis, joje gali būti numatytos kitos sąlygos. Pvz., nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje profesinės sąjungos nariams yra numatytos apmokamos mokymosi atostogos.

Darbdaviui nesuteikus mokymosi atostogų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Kolektyvinė sutartis, tai – darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas. Dėl jos derasi ir ją pasirašo profesinė sąjunga ir darbdavys. Įstaigos kolektyvinės sutarties nuostatos negali bloginti darbo kodekse nustatytų darbo sąlygų.

Inicijuoti kolektyvines derybas gali kiekviena iš šalių raštu pateikdama savo reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į derybas. Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose. Darbdaviui atsisakius dalyvauti derybose, jas nepagrįstai vilkinant, elgiantis nesąžiningai arba šalims nesutariant dėl nuostatų profesinė sąjunga gali inicijuoti streiką.

Pasirašyta kolektyvinė sutartis taikoma tik profesinės sąjungos nariams. Jei šalys susitaria, sutartis gali būti taikoma visiems darbuotojams. Visos kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos kolektyvinių sutarčių registre Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.