
Vasario 27 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame jau trečią kartą buvo svarstomas klausimas dėl skubių pagalbos priemonių sunkumų patiriančioms tam tikrų sektorių (aprangos, medienos, baldų, statybos, statybinių konstrukcijų) įmonėms. Ta proga buvo pristatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengta apdirbamosios gamybos sektoriaus apžvalga.
Apibendrinant konstatuota, jog ilguoju laikotarpiu Lietuvos apdirbamoji pramonė išlieka konkurencinga. Nors 2023 m. dauguma pramonės šakų patyrė gamybos sumažėjimą, ilgalaikė perspektyva rodo teigiamą augimą. Išskyrus drabužių, gėrimų, farmacijos, odos, pagrindinių metalų sektoriuose, kurie stagnuoja arba po truputį traukiasi. Neigiamos prognozės vyrauja drabužių bei guminių ir plastikinių gaminių gamyboje.
Ministerijos Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės atliktoje apžvalgoje konstatuota, jog tiek Euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), tiek Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklis rodo bendrai gerėjančią pramonės situaciją. Tarp ilgalaikių konkurencingumo iššūkių vardijamos elektros kainos, kurios yra 30 proc. didesnės nei vidutiniškai ES, taip pat – itin mažos verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei tai, kad darbo kaštų augimas viršija produktyvumo augimą.
Anot LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, iš visko matyti, jog kritinės padėties gamyboje nėra, kad vyriausybė yra numačiusi priemonių dėl finansavimo, į kurias gali pretenduoti verslai, tad nėra prielaidų, kad būtų aktyvuotas Darbo kodekso straipsnis, numatantis dalinio darbo nustatymą. Ji pasiūlė galimybę sukurti dar vieną fondą (šalia garantinio ir ilgalaikių išmokų), į kurį įmokas mokėtų darbdaviai ir turėtų rezervą tiems atvejams, kai patiriami sunkumai versle.
Nuspręsta į kitą Trišalė tarybos posėdį kviesti Energetikos ministerijos atstovus dėl situacijos elektros energetikos sektoriuje.
Toliau buvo pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengti Darbo kodekso pakeitimų pasiūlymai, kurie reikalingi perkeliant ES direktyvą dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymo. Vienas iš direktyvos tikslų – paskatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Taip pat pakete yra ir pakeitimai dėl psichologinio smurto darbe, kilę iš teismų praktikos, taip pat – dėl sklandesnių darbo ginčų, išmokų darbuotojams bankroto atveju bei kiti pakeitimai. Ministerija siūlo išspręsti ir kitas DK problemas, jei pavyks rasti sutarimą. Anot viceministro Vytauto Šilinsko, stengtasi subalansuoti, kad pakeitimai tiktų ir darbuotojams, ir darbdaviams.
Visas paketas bus svarstomas Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos.
Kitas svarbus klausimas, svarstytas Trišalės tarybos posėdyje – minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės peržiūra ir galimi pakeitimai. SADM atstovai atkreipė dėmesį į Europos Komisijos rekomendacijas nustatant MMA darbo našumo rodiklį įtraukti tik tuo atveju, jei jis ne mažina, bet didina darbuotojams mokamą MMA. Taip pat svarbu laikytis teisingumo principų ir siekti, kad MMA užtikrintų minimalias pragyvenimo sąlygas.
O štai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai pasiūlė į MMA formulę įtraukti darbo našumo kriterijų dėl ko MMA kiltų ne taip sparčiai, kai siūlomas SADM modelis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai Trišalėje taryboje teigė, jog dabartinė MMA formulė visiškai atitinka ES direktyvos nuostatas, o diskusijoms dėl jos keitimo nėra jokio skubos, kurią siūlė darbdavių atstovai.
Toliau ties MMA formule dirbs Darbo santykių komisija.
Posėdyje pristatytas Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos darbo tarybų direktyvos pakeitimo. Jos tikslas – veiksmingesnė tarpvalstybinio lygmens informavimo ir konsultavimosi sistema. Lietuvos šiuo metu nėra nė vienos veikiančios Europos darbo tarybos, bet darbuotojai iš Lietuvos yra skiriami į kitoje Europos šalyje veikiančią darbo tarybą.
Vėliau išklausyta informacija apie SADM siūlomus pakeitimus, kuriais siekiama įteisinti darbdavio pareigą deklaruoti darbo laiką statybvietėse ir numatyti atsakomybę to nepadarius. Tikslas – kova su nelegaliu darbu.
Posėdyje dar kartą svarstytas Darbo kodekso pakeitimas dėl suminės darbo laiko apskaitos. Anot I. Ruginienės, jis jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, nes gautas prašymas iš Seimo dėl Trišalės tarybos nuomonės šiuo klausimu. Darbo santykių komisijoje nebuvo rastas sutarimas, nes jam nepritaria darbdavių šalis.
LPSK pirmininkės teigimu, suminės darbo laiko apskaitos sistema yra ydinga, nes darbuotojai dirba dideliais krūviais tam, kad darbdaviai išvengtų viršvalandžių mokėjimo. Profsąjungų nuomone, tokia darbo laiko apskaita galėtų būti taikoma tik ten, kur yra nepertraukiamas darbas, o kitur būtų galima taikyti tik, jeigu susitariama kolektyvinėje sutartyje
Projekto iniciatorius Seimo narys Tomas Tomilinas sakė, kad šiuo metu suminė darbo laiko apskaita taikoma, kur reikia ir kur nereikia. Net 26 proc. visų darbo sutarčių Lietuvoje numato tokią darbo laiko apskaitą. Be to, projektu siūloma ir mažinti darbo laiko normą per savaitę dirbant pagal suminė darbo laiko apskaitą. Seimo narys priminė atvejus, kad dėl nepakeliamų darbo krūvių vairuotojai miršta darbe.
Nuomonėms išsiskyrus fiksuotos skirtingos pozicijos: darbuotojų atstovai – už, darbdavių – prieš.
Paskutiniu klausimu pristatytas SADM ir Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymas dėl trečiųjų šalių piliečių kvotų. Siūloma, kad kvotos sudarytų 1,4 proc. nuo populiacijos, o susitarus šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti siūloma nustatyti daugiau. Išimtys, jeigu mokamas ne mažesnis nei 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Trišalės tarybos posėdžio vaizdo įrašas.