Kasmet, Europos semestro (ES narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo proceso) metu, įvertinus gyventojų užimtumo padėtį kiekvienoje šalyje yra skelbiama „Bendra užimtumo ataskaita“.

Joje, remiantis 16 rodiklių, vertinama valstybių pažanga trijose socialinių teisių ramsčio kategorijose: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti, dinamiškų darbo rinkų ir sąžiningų darbo sąlygų bei socialinės apsaugos ir įtraukties. Kiekvienas rodiklis yra lyginamas su ES vidurkiu ir tai leidžia pamatyti, kokiose srityse kiekvienai valstybei būtina pasitempti ir pasivyti kitas ES nares.

Lietuvos silpnosios vietos: skaitmeninių įgūdžių trūkumas, pajamų nelygybė, neįgaliųjų nedarbas, aukšta skurdo rizika bei mažas vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas.

2024 m. ciklo „Užimtumo ataskaitoje“ Lietuvos užimtumo situacija įvertinama taip:

Lietuva susiduria su iššūkiais, susijusiais su socialine įtrauktimi ir socialine apsauga. Anksčiau stebėtas žmonių, patiriančių skurdo riziką, mažėjimas (23,5% 2021 m.), pastaruoju metu grįžo į pradinę padėtį ir padidėjo iki 24,6 %. Situacija dėl pajamų nelygybės pastaruosius dvejus metus išlieka kritinė – nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. 2022 m. 20% turtingiausių gyventojų pajamos buvo 6 kartus didesnės, nei 20% neturtingiausiųjų. Žvelgiant iš pozityvios pusės, Lietuva yra tarp lyderių pagal disponuojamų namų ūkių pajamų augimą – jos auga jau trečius metus iš eilės ir sparčiai vejasi ES vidurkį.

Lietuvoje išlieka nemažai iššūkių, susijusių su įgūdžių ugdymu. Suaugusiųjų, turinčių bent bazinius skaitmeninius įgūdžius, dalis (48,8 %) buvo gerokai mažesnė už ES vidurkį (53,9 %). Nors 2020-2022 m. buvo fiksuotas žymus jaunesnių nei 3 metų amžiaus vaikų, lankančių priežiūros įstaigas, dalies padidėjimas (nuo 16,2 % iki 22,8 %), jis vis dar yra vienas mažiausių ES ir netgi mažesnis už prieš pandemiją (2019 m.) buvusį 26,6 % lygį. Kita vertus, Lietuvos rezultatai, susiję su anksti iš švietimo ir mokymo sistemos pasitraukusių asmenų skaičiumi, pagerėjo nuo „gerai, bet reikia prižiūrėti“ iki „lyderio“.

Po COVID-19 krizės darbo rinka stipriai atsigavo, tačiau neįgaliųjų padėtis blogėjo. Bendras užimtumo lygis 2022 m. buvo 79,0 %, t. y. „geriau nei vidurkis“ (ES – 76,2 %), panašiai kaip ir ankstesniais metais. Tuo pat metu neįgaliųjų užimtumo atotrūkis padidėjo nuo 23,9%  2021 m. iki 35% (ES vidurkis – 21,4%). Situacija blogėja jau antrus metus iš eilės ir nuo „geriau, nei vidurkis“ nukrito iki „kritinės“ padėties.

Tiek ilgalaikio nedarbo lygyje, tiek nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) stebimas situacijos pagerėjimas. Galiausiai, Lietuva yra tarp lyderių lyčių užimtumo atotrūkio srityje, o vyrų ir moterų užimtumo lygis yra gana aukštas (atitinkamai 79,4 % ir 78,6 % 2022 m.).

Visą ataskaitą ir kitus Europos Semestro dokumentus galite rasti čia.