Beveik 2 tūkst. iš jų įsidarbino, dar apie 1500 buvo išbraukti iš bedarbių savo noru arba dėl pažeidimų. Tokias atrankas ketinama rengti visus metus.
Profesorius Jonas Čičinskas griežtinamą bedarbių kontrolę vadina kiek desperatiškais, tačiau suprantamais žingsniais, nes bedarbių daugėja, o valstybės lėšas reikia taupyti.
LDB duomenimis, į akiratį pateko tie bedarbiai, kurie iki registravimosi biržoje nedirbo dvejus ir daugiau metų, buvo 20-29 m. arba 35-45 m. amžiaus, daugiau nei pusė iš atrinktų bedarbių gavo socialines pašalpas. Jie pakviesti atvykti neplaniniu laiku, jiems pasiūlytas darbas arba mokslai, viešieji darbai.
LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis DELFI sakė, kad „aktyvesnis darbas vyko su tais bedarbiais, kurie yra praradę ryšį su darbo rinka, nedirbę dvejus ir daugiau metų“.
Tyrimo metu buvo įdarbinti 1306 bedarbiai ar 625 įsidarbino savarankiškai, tolesnėse atrankose į laisvas darbo vietas dalyvauja 1916 žmonės.
Bedarbio statuso neteko 1095 asmenų, kurie nenuvyko pas darbdavį, atsisakė įsidarbinti, negrąžino rekomendacijos, atsisakė sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ir dėl kitų nepateisinamų priežasčių.
„Yra toks masinis reiškinys, kad atsiųsti žmonės tik prašo darbdavio parašyti, jog jis netinkamas siūlomam darbui. Dabar yra daug pilietiškų darbdavių, kurie parašo, kad bedarbis atsisakė tinkamo darbo. Tokiu atveju bedarbis netenka savo statuso. Jeigu žmogus atsisako darbo, tai kam mes dedame pastangas, jeigu jis to darbo nenori?“, – apie tai, kodėl nemažai bedarbių neteko savo statuso, sakė M. P. Balašaitis.
425 bedarbiai savo noru atsisakė darbo biržos paslaugų ir registracijos darbo biržoje.
Dar 1326 buvo nusiųsti dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse: 35 – į profesinį mokymą, 320 įdarbinti subsidijuojant, 10 – į darbo rotaciją, 784 – į viešuosius darbus, 145 – darbo įgūdžių rėmimą, 4 įdarbinti į subsidijuojamas darbo vietas, 5 įdarbinti į vietinių iniciatyvų projektų įsteigtas darbo vietas, 23 – į savarankiško užimto rėmimo priemonę.
Taigi LDB skaičiuoja, kad iš viso bedarbių skaičius sumažintas 3451 asmeniu arba 31,9 proc. atrinktų bedarbių.
Tvarka dar griežtės
P. Balašaitis pripažįsta, kad nuo liepos pabaigos atnaujintos taisyklės bedarbiams ateityje dar gali būti griežtinamos.
„Tvarką griežtinsime toliau. Konsultuosimės su specialistais, matome, kad kol kas sistema nėra visiškai tobula, ją tikrai tobulinsime, galbūt kažkas nepasiteisins. Priemonės nėra despotiškos, tačiau tvarka turi būti. Stengsimės, kad sąžiningi žmonės dėl netobulų taisyklių neįkliūtų į pinkles“, – sakė jis.
Kartu pašnekovas pripažino, kad dalis įrašytų priemonių gali ir nepasiteisinti.
„Žinote, kokia buvo reakcija į mūsų šią tvarką (kai bedarbis, triskart neatsiliepę telefonu, išbraukiamas iš sąrašo – DELFI)? Vakar bedarbiai, kurie registravosi Kauno darbo biržoje, nė vienas nenurodė savo telefono numerio, sakė, kad neturi“, – pasakojo LDB direktorius.
Išbraukimas triskart neatsiliepus, anot jo, numatytas todėl, kad bedarbiai ignoruoja LDB skambučius.
Kai bedarbis bus išbrauktas iš LDB sąrašų, nei jis, nei jo šeima negalės gauti socialinių pašalpų ir turi mokėti 72 Lt privalomąjį sveikatos draudimo mokestį.
Pagal naująją tvarką bedarbis pusei metų bus išbraukiamas iš sąrašų, jei atsisakomo siūlomo darbo, tačiau darbo birža darbą pagal specialybę siūlys tik pusę metų, vėliau siųs į bet kokį darbą.
Iki šiol už tam tikrų pareigų nevykdymą bedarbiams buvo galima trims mėnesiams sustabdyti jų statuso galiojimą. Nuo šiol statuso sustabdymą pakeis išbraukimas iš sąrašų pusei metų.
Šiuo metu oficialus nedarbo lygis Lietuvoje yra apie 15 proc. LDB anksčiau buvo suskaičiavusi, kad maždaug 100 tūkst. iš oficialiai registruotų daugiau nei 300 tūkst. bedarbių yra netikri.
Desperatiškos priemonės
Ekonomistas profesorius Jonas Čičinskas DELFI sakė manantis, kad tokias priemones lemia krizė ir būtinybė taupyti.
„Mano nuomone, tai yra šiek tiek desperatiški žingsniai, tačiau jų motyvas yra suprantamas – taupyti lėšas, mažinti užsiregistruojančių bedarbių skaičių, nes nujaučiama, kad dalis registruojasi LDB, tačiau kartu dirba šešėlinėje ekonomikoje. Jeigu nebūtų krizės ir paramos bedarbiams nereikėtų vis daugiau, galbūt nebūtų imamasi bet kokių priemonių, kad mažėtų didėjančios išlaidos. Priemones galima suprasti, nes trūksta lėšų, auga nedarbas, o valdžia dar nori visur taupyti.“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo nuomone, LDB skaičius, jog maždaug 100 tūkst. bedarbių yra netikri, atrodo per didelis.
„Nemanyčiau, kad jie turi rimtas pajamas, jie gali turėti vienadienes pajamas, kai patalkininkauja, pameistrauja kažką. Netgi jeigu žmogus būdamas bedarbiu turi kažkokias pajamas, tai jos dažniausiai yra menkutės ir negalima sakyti, kad trečdalis bedarbių turi kažkokių pajamų“, – kalbėjo J. Čičinskas.
Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
