Taip tvirtina Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (LNVF), patikrinusi 18 tokias paslaugas Vilniuje teikiančių bendrovių. Tuo tarpu įmonės tvirtina pinigus imančios už kitas paslaugas, o ne pagalbą įsidarbinant.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad penkios iš tikrintų įmonių padėdavo įsidarbinti Lietuvoje ir jokių mokesčių neėmė, likusios tarpininkavo ieškant darbo užsienyje, iš kurių dešimt ėmė tiesioginius arba netiesioginius mokesčius.

LNVF surinktais duomenimis, mokesčių dydžiai sudarė nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių litų. Kai kurios agentūros atskirai prašė susimokėti už transporto paslaugas, kitos įmonės nurodo neimančios mokesčio už tarpininkavimą, tačiau paprašo kelių šimtų už dokumentų sutvarkymą.

Tyrėjai skundžiasi ir nelengvai galėję susipažinti su klientams siūlomomis sutartimis.

„Mums pavyko gauti tik tris sutartis su įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančiais asmenimis, nes kitos įmonės kategoriškai atsisakė leisti vartotojams susipažinti su sutarties tekstu teigdamos, kad tai yra konfidenciali informacija arba visais įmanomais būdais bandė išvengti sutarties davimo nurodydamos, kad su sutartimi vartotojas galės susipažinti, jei jam bus siūlomas darbas“, – rašoma tyrime.

 

Prižiūrėtojų nėra

DELFI primena, kad nuo šio sausio 5 dienos į Lietuvos teisę įtraukta europinė direktyva, draudžianti imti mokesčius už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje, mokestį už darbuotojo sudarimą galima imti tik iš darbdavio. Taip pat nuo sausio asmenims ir įmonėms, norinčioms teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugą, pakanka apie tai informuoti Lietuvos darbo biržą.

Anksčiau tokios įmonės buvo licencijuojamos.

LNVF prezidentė Alvita Armanavičienė DELFI sakė, kad didžiausia problema ir yra tai, jog nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už tokių įmonių kontrolę ir patikrinimą, ar taikomi mokesčiai yra teisėti.

„Išsiaiškinome, kad nėra atsakingos institucijos, prižiūrinčios, kad teisės aktai nebūtų pažeidžiami. Visi sako, kad atsakinga policija, tačiau ji atsakinga tada, kai žmogus pėsčiomis pareina iš Londono. Toks svarbus dalykas nėra mūsų valdininkų dėmesio centre“, – kalbėjo ji.

Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis DELFI pripažino, kad įmonės, padedančios rasti darbą užsienyje, Darbo biržoje turi tik registruotis.

„Mes šios veiklos nelicencijuojame, įmonės laisva forma turi pranešti apie teikiamas paslaugas“, – tvirtino jis.

 

Tvirtina neteisėto mokesčio neimantys

Tuo tarpu bendrovių atstovai neigia taikantys neteisėtus mokesčius. Tyrime minimos VšĮ „Aulina“ steigėja Rita Biliukaitė DELFI sakė, kad agentūra už tarpininkavimą pinigų neima.

„Mes ne už tarpininkavimą imame pinigus. Yra programos mokestis, kuris yra labai skirtingas, o sutartyje yra aiškiai išdėstyta programa ir už ką žmogus moka. Yra visiškai nemokamų paslaugų, klientas gali rinktis pats, nemokėti nieko ir gauti tik darbdavio kontaktus. Tuo viskas ir baigiasi, toliau jau yra paties kliento reikalas susisiekti su darbdaviu, rezervuoti gyvenamą plotą, organizuotis transportą ir visa kita. Tačiau jeigu žmogui reikia, kad atvykus jį pasitiktų, kad būtų rezervuota gyvenamoji vieta, kad būtų koordinuojamas nuvykimas. Veltui to niekas neduoda“, – kalbėjo ji.

Anot pašnekovės, už pagalbinių nekvalifikuotų darbuotojų suradimą užsienio darbdaviai nė kiek nemoka.

IĮ „Nilara“ vadovė Nijolė Kojalavičienė DELFI taip pat sakė, kad tarpininkavimo mokesčių jos įmonė neima.

„Mes mokestį imame tik už kelionę iki darbo vietos, už telefoninius pokalbius ir gyvenamosios vietos suradimą. Mes anksčiau už įdarbinimą imdavome 650 Lt, dabar to nebedarome”, – sakė ji.

Bendrovės „Borgeza“ vadybininkas, norėjęs likti neįvardytas, DELFI taip pat tvirtino, kad mokestis už tarpininkavimą neimamas, tačiau klientai moka už konsultacijas.

„Mokestis yra už konsultacijas, per kurias žmonės sužino atsakymus į visus rūpimus klausimus, taip pat jų metu mes įvertiname žmogaus kvalifikaciją. Jeigu pagal darbdavio reikalavimus jam reikia pakelti kvalifikacija, mes jį nukreipiame į kursus. Tai yra mūsų darbas, kurio mes neprivalome daryti nemokamai“, – teigė pašnekovas.

 

Skundėsi tik nesuteiktų paslaugų

Šias paslaugas teikiančių įmonių prižiūrėti neprivalo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji sako iš klientų skundų sulaukianti tik tada, kai šie negauna paslaugos, už kurią sumokėjo.

„Teisės aktai Tarnybai nesuteikia kompetencijos taikyti sankcijas įdarbinimo agentūroms, kurios neteisėtai ima iš vartotojų pinigus už paslaugas, tuo užsiima teisėsaugos institicijos. Manau, kad daugiau informacijos galėtų suteikti Darbo birža, nes skelbia legaliai veikiančių įdarbinimo agentūrų sąrašus, tai gal gali kažkiek kontroliuoti jų veiklą“, – DELFI paklaustas apie neteisėtus mokesčius ieškantiems darbo sakė VVTAT vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas.

Tarnyba šiemet yra gavusi kelių vartotojų skundus dėl įdarbinimo agentūrų nesuteiktų paslaugų ir patirtos žalos atlyginimo.

„Vartotojai skundėsi tuo, kad su jomis sudarė įdarbinimo tarpininkavimo sutartis, tačiau įmonės savo sutartinių įsipareigojimo neįvykdė – neįdarbino vartotojų užsienyje, o už nesuteiktas paslaugas pinigų negrąžino“, – sakė jis.

Tarnyba dėl vienos įmonės veiklos kreipėsi į policiją, o ši bendrovės vadovei surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir surinktą medžiagą perdavė Kauno apylinkės teismui.

 

 

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt