Ši vasara buvo kiek ramesnė, tik jos pabaigoje trinktelėjo perkūnas: viceministras Vaidas Bacys prasitarė, kad planuojama 30 proc. sumažinti mokymo programas.

Toks viceministro pareiškimas tapo svarbiausiu Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarybos posėdžio darbotvarkės klausimu. Tarybos nariai vieningai sutarė, kad visiems mokytojams ir jų atstovams akivaizdu, kad programas reikia keisti, koreguoti, optimizuoti, tačiau turi būti sisteminis požiūris, aiški keitimo metodika ir suderinimas su brandos egzaminų reikalavimais. Svarbiausia, kad turi būti tariamasi ir diskutuojama. Jei programos bus susiaurintos, o egzaminuose palikti tie patys reikalavimai, mokiniai eis į egzaminą nepasirengę, o dėl to bus kaltinami mokytojai.

Renginyje dalyvavęs ir švietimo naujoves pristatęs viceministras Vaidas Bacys į mokytojų atstovų klausimus atsakinėjo abstrakčiai. Pažadų tartis, diskutuoti, derėtis kaip visada buvo pažerta su kaupu.

Tarybos narius piktino tik pažadais likę ŠMM valdininkų priesakai tartis ir kalbėtis su mokytojais ir jų atstovais. „Mokytojai jaučia didžiulę nepagarbą“, – posėdyje kalbėjo Elektrėnų profesinės sąjungos pirmininkė Asta Juknienė. „Ar tikrai ministerijoje sėdi visažiniai, kad nepasitarę, nediskutavę priima sprendimus? Juk vėliau priekaištauja mokytojams, neva jie priešinasi naujovėms“, – piktinosi A. Juknienė. Neretai „pažangios“ naujovės (pvz. profiliavimas, etatinis darbo apmokėjimas) vėliau atšaukiamos kaip nepasiteisinusios. Mokytojai klausė, kas bus su mokyklomis, kurios kelis metus dalyvavo etatinio darbo apmokėjimo ir mokyklos struktūros tobulinimo programos eksperimentuose.

Sumanymas įvesti etatinį darbo apmokėjimą atšauktas, neįvertinus ir švietimo bendruomenei nepaskelbus eksperimento rezultatų. Nors jau čia pat mokslo metų pradžia, mokyklų, kurios vykdė eksperimentą, mokytojams nėra aišku kaip bus skaičiuojamas jų darbo užmokestis nuo rugsėjo 1 d. Nėra aiškių sprendimų ir dėl mokyklų tinklo optimizavimo planų. Savivaldybės laukia Švietimo įstatymo pataisų, o mokyklų bendruomenės paliktos nežinioje. Profesinės sąjungos taryba nutarė parengti šiais klausimais konkrečius paklausimus Švietimo ir mokslo ministerijai ir inicijuoti diskusijas švietimo bendruomenėje.

LŠPS taryba apsvarstė informaciją apie LŠDPS lyderių aferą. Prisidengiant  Nacionaline pedagogų asociacija, jie siekė gauti iš valstybės patalpas Palangoje. Taryba nutarė atsiriboti nuo skandalingųjų veikėjų, paneigti skleidžiamą melą, neva asociacija vienija  visas Lietuvos švietimo darbuotojų profesines sąjungas bei aiškiai pareikšti, kad LŠPS nepretenduoja į valstybės „pakišą“ profesinei sąjungai.

Prieš tarybos posėdį buvo surengtas seminaras, kuriame buvo aiškinamasi savivaldybių funkcijos švietime, biudžeto formavimo ypatumai, savivaldybės tarybos, mero ir administracijos (švietimo skyriaus) atsakomybės, funkcijos ir veikla, švietimo profesinių sąjungų galimybės daryti įtaką savivaldos institucijų priimamiems sprendimams. Darbo grupėse diskutuota kaip efektyvinti ryšius su vietine žiniasklaida ir skleisti informaciją apie profesinės sąjungos veiklą, ieškota būdų kaip į profesinę organizaciją pritraukti naujus narius, kalbėta apie teritorinių kolektyvinių sutarčių ir trišalių tarybų kūrimo galimybes.

LŠPS informacija

www.svietimoprofsajunga.lt