Gražios vizijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas pranešė apie planus vienišam vargingai gyvenančiam žmogui valstybės lėšomis kompensuoti 40, o šeimai – 60 kilovatvalandžių sunaudotos elektros per mėnesį. Tačiau paaiškėjo, kad tai viso labo buvo farsas – pinigų nėra ir nebus.

 

Šie siūlymai įtvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekte, kuris jau pasiekė ir Finansų ministeriją. „Įteisinus galimybę apmokėti dalį elektros energijos išlaidų, palengvėtų materialinė nepasiturinčių gyventojų padėtis“, – postringavo D.Jankauskas. Be to, jis pasiūlė skirti kompensacijas būsto išlaikymo išlaidoms padengti būstą nuomojantiems asmenims. Kitaip tariant, kompensuoti būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidas. Tiesa, ne visos pataisos įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1d., o pagrindinė siūloma parama būtų teikiama tik nuo 2012-ųjų. Biudžete pinigų tam nėra D.Jankausko siūlymai biudžetui kasmet kainuotų apie 66 mln. Lt, todė finansų ministrė I.Šimonytė sakė, kad dėl siūlymų bus apsispręsta po specialistų išvadų. „Bet esmė nesikeičia, nes papildomų

lėšų tiesiog nėra ir artimiausioje ateityje nebus, – kalbėjo I.Šimonytė. – Jeigu šiuo metu 1 000 litų padalijame po 5 litus dviem šimtams žmonių, tai galime kalbėti tik apie pinigų perskirstymą, o ne papildomų lėšų skyrimą socialinei apsaugai. Tai reiškia, kad tą 1 000 litų galime išdalyti 250 žmonių po 4 litus.“ Kitaip tariant, dabartinėje valstybės situacijoje papildomai kam nors galima skirti tik tuo atveju, jei lėšos iš kažko bus atimtos. „Jeigu į biudžetą surinktume daugiau lėšų negu išleidžiame, gali būti, kad kai kurie siūlymai ir bus įgyvendinti“,– sakė finansų ministrė. I.Šimonytė neatskleidė, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė ir siūlymus padidinti kam nors mokesčius arba apkarpyti kurios nors socialinės grupės šiuo metu gaunamą paramą.

 

Tik suerzino žmones

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis mano, kad ministro D.Jankausko žarstomi pažadai parodo nesusikalbėjimą tarp atskirų valdžios šakų – pačių ministrų, Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros. „Socialinėje srityje nėra vieningo plano, ką daryti sudėtingoje socialinėje situacijoje, į kurią pateko daugelis Lietuvos žmonių“, – tikino E.Maldeikis. Jo teigimu, panašiais pareiškimais erzinanti ir taip sunkiai gyvenančius žmones Vyriausybė nesumažins energetinio skurdo. Didžiosios Britanijos teisės aktuose įtvirtinta, kad energetinį skurdą patiria tie gyventojai, kurie daugiau nei 10 proc. savo pajamų skiria būstui apšildyti, mokesčiams už vandenį ir elektrą. „Nesunku apskaičiuoti, kad dauguma Lietuvos gyventojų šioms reikmėms išleidžia daugiau nei 50 proc. savo pajamų“, – sakė E.Maldeikis. Jo teigimu, ministras tuščiais pažadais neturėjo dirginti žmonių, ypač artėjant rudeniui ir šildymo sezonui. Kaip tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldaus Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, pirmą šių metų ketvirtį socialinė pašalpa pasiekdavo apie 182 tūkst. gavėjų, iš jų 85 tūkstančiai – šeimos.

„Gal ministro siūlymai ir neblogi, nes yra nemažai atvejų, kai gaunamus grynuosius pinigus asmenys naudoja ne pagal paskirtį, – kalbėjo B.Gruževskis. – Gal būtų geriau, jei už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, už elektros energiją, iš biudžeto skiriamos lėšos pasiektų tiesiogiai elektros

energijos tiekėjus.“ Bet B.Gruževskis sakė, kad prieš paskelbiant siūlymus ministrui juos būtinai reikėjo suderinti su kitais Vyriausybės nariais. „Galbūt papildomą paramą tikslinga skirti probleminiams rajonams, nes šiuo sunkiu metu visa visuomenė turėtų būti solidaresnė“, – pabrėžė

B.Gruževskis. Vyriausybė iš viso yra įvardijusi 14 probleminių rajonų, kuriuose pragyvenimo lygis yra žemiausias, palyginti su kitais Lietuvos rajonais.

 

Šelpiamųjų vis daugiau

Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, formaliai socialinę paramą Lietuvoje gali gauti apie 300 tūkst. asmenų, tačiau vargingai gyvenančių piliečių šalyje yra beveik dvigubai daugiau. Vien trys visuomeninės organizacijos – Lietuvos Raudonojo Kryžius draugija, „Lietuvos Caritas“ ir „Maisto bankas” – šiemet labdarą suteiks apie 500 tūkst. gyventojų. „Tai tie labdaros gavėjai, kurių mėnesio pajamos nesiekia 525 litų, – sakė „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius, kunigas Robertas Grigas. – Varguolių ypač padaugėjo šiais metais.“ Organizacijos įgyvendina ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą. 2009 m. šią labdarą gaudavo apie 450 tūkst. žmonių, o 2008 m. tokių asmenų buvo tik apie 250 tūkstančių.

 

Tegul pirma grąžina skolas

Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių

žmonių asociacijos prezidentė

Valdžia pirmiausia turėtų žmonėms atiduoti skolas, o tik vėliau galvoti apie kompensacijas. Juk Vyriausybė ir Seimas jau atėmė dalį pensijų iš senatvės pensininkų ir dirbančių pensininkų, paramą – iš mamų ir neįgaliųjų. Praėjusią žiemą iš visų asociacijos narių badavo 62 procentai pensininkų. Jeigu žmogui tekdavo apmokėti komunalines paslaugas, o vaistams per mėnesį išleisti dar papildomai apie 60–80 litų, tai už ką jam pavalgyti? Todėl Vyriausybę raginčiau pirmiausia žmonėms grąžinti skolas, o ne žarstyti pažadus. Be to, buvo laikas, kai Vyriausybė prašė pensininkų įsidarbinti , nes jie esą labai geri specialistai. Kas nutiko vėliau? Jaunimas pabėgo iš šalies, o dirbantys pensininkai buvo apgauti.

 

Nevilties žingsnis

Algirdas Sysas,

Seimo Socialinių reikalų komiteto narys

 

D.Jankauskas lyg ir turėtų rūpintis vargingai gyvenančiais žmonėmis, tik gaila, kad apie tai jis prabilo per vėlai. Prieš tai Seimui jis teikė visą krūvą įstatymų, kuriais iš tų pačių žmonių atėmė pajamas. Be to, gerokai prieš ministro pareiškimą kiti Seimo nariai (konkrečiai Edvardas Žakaris) jau anksčiau siūlė priimti analogiškas įstatymo pataisas, bet nei Vyriausybė, nei tas pats ministras toms pataisoms kažkodėl nepritarė. Tai, kad finansų ministrė I.Šimonytė iš karto pareiškė, jog D.Jankausko siūlomoms kompensacijoms papildomų lėšų nėra, tik parodo, kad Vyriausybėje trūksta susikalbėjimo. Vadinasi, tie pažadai tėra tuščias populizmas, kurio griebiamasi daugiau iš nevilties, o ne realiai įvertinus situaciją.

 

 

Gediminas STANIŠAUSKAS

GIMTASIS KRAŠTAS