Gruodžio 6 – 7 dienomis Briuselyje vyksta Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Vykdomojo komiteto susitikimas, kuriame dalyvauja ir LPSK pirmininkė ir ETUC viceprezidentė Inga Ruginienė.  Jo metu profesinių sąjungų lyderiai diskutuoja ir derina bendras ETUC pozicijas dėl įvairių ES politikos klausimų. Gruodžio susitikime buvo diskutuojama šiomis temomis:

1. Dėl rezoliucijos „Turto apmokestinimas sprendžiant socialinę nelygybę ir klimato kaitą”

Turto paveldėjimas yra vienas iš pagrindinių nelygybės šaltinių. Mums reikia griežto reguliavimo ir mokesčių politikos, kad pajamos ir turtas būtų geriau paskirstyti, todėl ETUC remia iniciatyvą kurti Europos reglamentą ar direktyvą dėl progresinių mokesčių turtingiausiems asmenims. Tam, kad dėl nacionalinių skirtumų neatsiratsų nesąžininga konkurencija, reikia bendrų ir koordinuotų veiksmų visoje ES. Itin turtingų asmenų apmokestinimas galėtų atnešti nuo 180 mlrd. EUR, iš kurių būtų galima finansuoti viešąsias paslaugas, kokybiškas darbo vietas ir kovą su klimato kaita, kadangi turtingieji ir jų prabangus gyvenimo būdas spartina klimato kaitą daug labiau, nei nepasiturinčių asmenų gyvenimo būdas.

2. Diskusija dėl ES bendrosios rinkos ateities su Enrico Letta, buvusiu Italijos Ministru Pirmininku.

ES Taryba 2024 m. kovo mėn pakvietė Enrico Letta pristatyti savo nepriklausomą, aukšto lygio vertinimą dėl bendros ES rinkos ateities. ETUC mano, kad šis pranešimas bus reikšmingas formuojant sprendimus ES lygmeniu, todėl siekia, kad ir ETUC būtų informuotas bei įtrauktas nuo pat pirmosios stadijos ir galėtų pristatyti savo poziciją. Pagrindiniai ETUC pozicijos aspektai yra šie:

• Bendroji rinka nėra tikslas pats savaime, bet turi tarnauti žmonių gerovei.
• Bendroji rinka negali būti atsieta nuo socialinės dimensijos, turi būti taisyklės, užtikrinančios sąžiningumą. Bendroji rinka turi garantuoti socialinį progresą, kokybiškus darbus, atlyginimų konvergenciją, kolektyvines derybas ir socialinį dialogą.
• Bendrosios rinkos taisyklės negali būti kuriamos tų, kurie siekia daugiau konkurencingumo mažinant viešąsias išlaidas, siekiant daugiau rinkos dereguliacijos, nedidinant atlyginimų ir nebendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis.

3. Dėl Val Duchesse aukšto lygio socialinių partnerių susitikimo

Per savo kasmetinę kalbą Ursula von der Leyen paskelbė ketinanti surengti Socialinių partnerių susitikimą Val Duchesse rūmuose (kuriuose prieš 40 metų buvo pirmą kartą nustatytos Europos socialinio dialogo gairės). Kaip pagrindines temas, kurias norėtų aptarti su socialiniais partneriais ji nurodė darbo jėgos trūkumą ir dirbtinį intelektą. Vyks diskusija, koks turėtų būti ETUC indėlis į šį susitikimą ir kokius klausimus reikėtų iškelti.

4. Atnaujinimas apie socialinių partnerių derybas dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti

Derybos dėl „Direktyvos dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti“ lapkričio 9 nutrūko, nes darbdaviai nematė perspektyvų susitarti. Daugiau priežasčių nebuvo pateikta, todėl kreiptąsi į Europos Komisiją informuojant, kad derybos nutrūko be jokio susitarimo ir kad direktyvos ateitis dabar priklauso nuo Europos Komisijos.

5. Dėl rezoliucijos „Makroekonominiai iššūkiai. ETUC prioritetai ir strategija 2024 m.”

Europos ekonomikai gresia recesija, o 2024 m. numatomas tik 0,6 proc. augimas. Fiskalinė politika tampa vis griežtesnė ir neigiamai veikia darbuotojų perkamąją galią, ypač skurdžiausių namų ūkių. Tokie veiksmai laikomi grubia klaida, nes ES prisitaiko prie polikrizės, o ne ieško sprendimo būdų. Pagrindiniai ETUC tikslai:

• Pakeisti požiūrį į pinigų ir fiskalinės politikos koordinavimą
• Kad formuojant fiskalinę, ekonominę, aplinkos apsaugos ir socialinę politiką, būtų labiau atsižvelgiama į socialinius padarinius.
• Susieti ES semestrą su teisingo perėjimo ir socialinės pažangos tikslais, stiprinti profesinių sąjungų dalyvavimą ES ekonomikos valdysenoje ir Socialinės konvergencijos programoje.

6. Rezoliucija dėl Europos darbo garantijos (angl. European Job Guarantee).

Šiuo metu yra kuriama nauja priemonė, kuri padėtų rasti ilgalaikį darbą žmonėms, kuriems nepavyksta rasti darbo atviroje darbo rinkoje. Europos Komisija yra susidomėjusi šiuo pasiūlymu ir kuria pilotinį projektą, kuriam numatytas 34 mln. biudžetas. ETUC palaiko šį pasiūlymą, bet atkreipia dėmesį į kelis aspektus:

• Visos darbovietės, dalyvaujančios šioje programoje, privalėtų užtikrinti pilnas darbuotojų teises (kolektyvinės sutartys ir kt.).
• Dalyvavimas turėtų būti visiškai savanoriškas, neturi būti jokių sankcijų.
• Geresnė duomenų rinkimo sistema, leidžianti įvertinti priemonės efektyvumą.
• Priemonė turėtų aprėpti daugiau sektorių, ir reikia užtikrinti, kad ji nebūtų taikoma tik žemos kvalifikacijos darbams.
• Užtikrinimas, kad priemonė pasieks savo tikslinę auditoriją (žmonės, patiriantys sunkumų ieškant darbo).

7. ETUC pozicija dėl EK pasiūlymo dėl Europos talentų rezervo (angl. EU Talent Pool) projekto.

ETUC nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl ES talentų rezervo. Kad reglamentas būtų priimtinas, reikia keletos patobulinimų, ypač siekiant apsaugoti migrantų darbuotojų teises.

ETUC nepritaria siauram požiūriui, kad darbo jėgos trūkumą lemia tik kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Darbo jėgos trūkumą lemia prastos darbo sąlygos, trumpalaikiai ir lankstūs darbo santykiai, mažas darbo užmokestis, mažos investicijos ir t.t., ko Komisijos pasiūlymas visiškai nepripažįsta ir nesiūlo sprendimo būdų.

8. ETUC pozicija dėl Europos darbo institucijos (ELA) mandato peržiūrėjimo.

ETUC siūlo plėsti ELA teises ir darbo lauką. ELA turi įgyti teisę gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų, inicijuoti patikrinimus ar konkrečių atvejų tyrimus, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų profsąjungomis. Suteikti ELA daugiau resursų, kad galėtų efektyviau vykdyti tarptautines operacijas. Suteikti daugiau galių prižiūrint sankcijų ir kitų sprendimų laikymąsi.