Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, prasidėjo pasaulinė kampanija „16 aktyvizmo dienų“, kuria raginama panaikinti smurtą dėl lyties. Ji tęsis iki gruodžio 10 d., kai bus minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. LPSK kreipėsi į LR Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, primindama šaliems vadovėms apie problemos mastą ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, kurie iki šiol nėra išpildyti.
Smurtas prieš moteris ir merginas tebėra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje. Apskaičiuota, kad pasaulyje 736 milijonai moterų (t.y., beveik kas trečia) bent kartą gyvenime yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Apie smurtą prieš moteris ir merginas dažniausiai yra nepranešama dėl nebaudžiamumo, visuomenėje egzistuojančių stigmų ir gėdos. Ši problema plinta įvairiose aplinkose, įskaitant tiek namus, tiek darbovietes ir internetinę erdvę, o pasireikšti gali ne tik fizinėmis ir seksualinėmis, bet ir psichologinėmis formomis.
Smurtas darbo aplinkoje
Kas penktas dirbantis asmuo per savo karjerą susiduria su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje – fiziniu, psichologiniu ar seksualiniu. Trys iš penkių su tuo susiduria ne vieną kartą, dauguma jų –moterys.
Katastrofiškus psichologinio, fizinio bei net seksualinio smurto švietimo sektoriuje mastus, kur didžioji dalis darbuotojų yra moterys, atskleidė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos užsakymu atliktas tyrimas. Trauminės patirtys šokiravo net tyrimą vykdžiusius tyrėjus, o smurtą patyrę darbuotojai, net ir kreipęsi pagalbos, iš administracijos dažniausiai nesulaukia jokios pagalbos. Taip pat daugėja smurto prieš medikus, socialinius darbuotojus, situacija prasta ir kituose sektoriuose, nors tikrieji mastai ir nežinomi.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsitikinusi, jog tam įmanoma užkirsti kelią: reikia daugiau investuoti į smurto ir priekabiavimo prieš moteris ir mergaites prevenciją darbo vietoje ir už jos ribų.
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencija dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo (Nr. 190) kiekvienam suteikia teisę į darbo aplinką be smurto. Tai yra pirmasis tarptautinės teisės aktas, kuriuo nustatomi konkretūs, visuotinai taikytini kovos su priekabiavimu ir smurtu darbe standartai ir nurodomos priemonės, kurių reikia imtis valstybėms ir kitiems šioje srityje dirbantiems subjektams.
Visos TDO valstybės narės pritarė šios Konvencijos tikslams, tačiau Lietuva šios konvencijos iki šiol nėra ratifikavusi, todėl LPSK ragina LR vyriausybę kuo skubiau tai padaryti.
LPSK yra žinoma, jog nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas vykdyti smurto ir priekabiavimo prevenciją. Tai yra žingsnis į priekį, tačiau to nepakanka, kadangi 190 TDO konvencija numato daugiau priemonių, užtikrinančių teisę į lygybę ir nediskriminavimą darbe, bei apima moteris bei asmenis iš kitų pažeidžiamų grupių.