Rugsėjo 13 d. Europos Komisijos pirmininkė pasakė savo kasmetinę kalbą dėl ES padėties (angl. State of the European Union). Ši kalba yra reikšminga tuo, jog būtent joje yra nustatomi ateinančio politinio sezono prioritetai ir pagrindinės veiklos kryptis. Šių metu kalboje dominavo tokios temos, kaip klimato kaita ir ES žaliasis kursas, dirbtinis intelektas ir pačios ES ateities bei plėtros vizija.
Tačiau profesinių sąjungų atstovai atkreipia dėmesį į paviršutinišką socialinių problemų apžvelgimą. Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch pranešimą komentavo taip:
„Šiandienos pranešimas buvo sufokusuotas į ateitį. Jame buvo girdėti įsipareigojimai socialiai teisingam pereinamajam laikotarpiui ir kokybiškoms darbo vietoms. Tačiau kalboje nebuvo girdėti jokių pasiūlymų darbuotojams, kurie jau šiandien susiduria su pragyvenimo išlaidų krize ir rizika prarasti savo darbus. Nebuvo aptartas ir dramblys kambaryje – ES ketinimai sugrąžinti taupymo politiką. Ši priverstų ES nares atlikti didžiulius savo biudžeto apkarpymus, o tai privestų prie darbo vietų nykimo, mažesnių atlyginimų, nepakankamai finansuojamų viešųjų paslaugų, taip pat ir sumažėjusių investicijų į žaliąjį ir skaitmeninį perėjimą. Be viso to, pirmininkė pabrėžė ir planuojamas priemones dereguliuoti smulkų ir vidutinį verslą, taip skatinant konkurencingumą. Tai yra nedemokratiška idėja ir kelia pavojų mūsų padarytai pažangai darbuotojų teisių ir saugumo srityse.“
Tiesa, šių metų pranešimas nuo ankstesnių išsiskyrė tuo, jog EK pirmininkė atkreipė dėmesį į kolektyvinių derybų svarbą sprendžiant darbo rinkos iššūkius. „Mes turime remtis verslo ir profesinių sąjungų ekspertize – joje slypi mūsų kolektyvinio derėjimosi galia. <…> Europos ateitis bus kuriama tik su socialinių partnerių pagalba,“ – teigė Ursula von der Leyen.
Nors toks pareiškimas ir yra sveikintinas, pirmininkė nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų, kaip turėtų būti stiprinamas socialinis dialogas. Visgi profesinės sąjungos mano, jog Europos Komisija turi galimybę paprastu ir tiesioginiu būdu sustiprinti darbuotojų pozicijas kolektyvinėse derybose, pavyzdžiui pasiryžus reformuoti ES viešųjų pirkimų direktyvą. Kasmet ES institucijos išleidžia apie 14% BVP arba apie 2 trln. eurų per metus įvairių paslaugų pirkimui, tačiau pagal dabar galiojančias taisykles, konkursus dažniausiai laimi siūlantys mažiausią kainą, bet nebūtinai besilaikantys kolektyvinių derybų principo.
UNI Global Union (Pasaulinės profsąjungos, vienijančios paslaugų sektoriaus darbuotojus) atstovas Oliver Roethig teigė, jog „UNI Europa džiaugiasi, kad Europos Komisijos pirmininkė pripažįsta kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo svarbą. Tačiau mes, 7 mln. paslaugų sektoriaus darbuotojų, susiduriančių su blogėjančiomis gyvenimo sąlygomis ir kokybiškų darbo vietų nykimu, tikimės kur kas daugiau. Komisija, norėdama paversti savo žodžius veiksmais, turėtų imtis konkrečių priemonių, pavyzdžiui, užtikrindama, kad viešieji pinigai būtų skiriami tik įmonėms, kuriose vyksta kolektyvinės derybos. Tai būtų reikšmingas žingsnis mėginant pasiekti pačios ES nustatytą 80% kolektyvinių derybų padengimo lygį.“
Parengta pagal UNI Global Union ir ETUC informaciją.
