Balandžio 17 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos delegacija Seime susitiko su Tarptautinės darbo organizacijos Darbuotojų veiklos biuro (TDO ACTRAV) vadove Maria Helena Andre, TDO ACTRAV vadovu Vidurio ir Rytų Europos bei Vidurinės Azijos regionui Sergejumi Glovacku, Seimo nariais ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais.
Diskutuota apie galimybes ratifikuoti fundamentalias TDO konvencijas Lietuvoje bei nacionalinių teisės aktų atitikimą jau ratifikuotoms konvencijoms.
TDO atstovės teigimu, TDO konvencijose yra nustatomi tik minimalūs darbo standartai. TDO turi įrankių, priežiūros mechanizmų, kuriuos galima pasitelkti siekiant aukštesnių darbo standartų kiekvienoje iš šalių. Tai, kad TDO konvencijos yra ratifikuojamos, pasak jos, dar nereiškia, kad jų tikslai yra įgyvendinami. Todėl profesinių sąjungų vaidmuo jas įgyvendinant yra nepaprastai svarbus.
„Kai buvau Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė, apie 2004-2005 metus, viešėjau Lietuvoje. Tada siekėme išsiaiškinti, kokie buvo socialinių partnerių poreikiai norint dalyvauti europiname socialiniame dialoge. Smagu matyti progresą, kuris pasiektas. Iš užsienio pavyzdžių galime pasisemti įkvėpimo, tačiau nėra vieno modelio, kuris yra geriausias ir tinkamiausias visiems,“ – diskusijoje kalbėjo M. H. Andre.
Anot jos, pagal TDO konvencijų ratifikavimą Lietuva atrodo neblogai pasauliniame kontekste, tačiau dar yra ką nuveikti. Ji pažymėjo, jog Lietuvai nėra iškelta bylų TDO, ir išreiškė viltį, jog visos problemos išsp
rendžiamos nacionaliniu lygmeniu.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė savo kalboje paminėjo, jog be nacionalinių priežiūros mechanizmų stiprinimo (pvz., Valstybinės darbo inspekcijos) yra sudėtinga tokėtis net ir ratifikuotų konvencijų tinkamo įgyvendinimo. „Nenorime būti barbarų šalis, todėl tarptautinė teisėkūra yra labai mums svarbi. Ir vargu bau, jeigu ne tarptautiniai teisės aktai, ar Lietuvoje būtų tokie darbo standartai, kokie jie yra“, – kalbėjo ji.
I.Ruginienės teigimu, skundų Lietuvos profsąjungos TDO kol kas dar nėra pateikusios, tačiau ne kartą jau buvo kilę situacijų, kai buvo svarstomas toks veiksmas. Kol kas vis dar pavykdavo išspręsti problemas vietoje.
Regionines profsąjungas vienijančios Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (RPF) pirmininkas atkreipė dėmesį į regionines problemas. Mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse dirbantys žmonės, ten kur nėra darbo pasiūlos, kur yra vos vienas kitas darbdavys, derybinės galios dėl darbo sąlygų, ekonominių ir socialinių garantijų yra nelygiavertės. Visi koziriai, visos galios – darbdavio rankose. „Nepatinka – nedirbk. Tai girdime bandydami imtis ginti ar atstovauti darbuotojų interesams, bet jokių svertų neturime,- sako Audrius Gelžinis, RPF pirmininkas. – Tai labai blogai. Jokių svertų tokius darbdavius nors kažkiek sutramdyti kolektyvinėmis sutartimis ar kokiais kitais instrumentais neturime“.
Tarptautinė darbo organizacija yra Jungtinių Tautų agentūra, reguliuojanti darbo santykių klausimus. Tarptautinė darbo organizacija buvo įkurta po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 metais. Organizacijai priklauso 187 valstybės narės, o jos būstinė įsikūrusi Ženevoje.
