Nepriklausomų Latvijos profesinių sąjungų konfederacija (LBAS) ir Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga (LIZDA) surengė protestą, reikalaudamos Latvijos vyriausybės prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti dar 2022 m. rugsėjį priimtą susitarimą dėl geresnio švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų pritaikymo prie besikeičiančios ekonominės situacijos ir tinkamesnio darbo krūvio subalansavimo nacionaliniu mastu. Tam žadėta priimti atitinkamas teisės aktų pataisas.
Visgi LBAS ir LIZDA pabrėžia, kad iki šiol Latvijos vyriausybė įgyvendino tik dalį susitarimo ir reikalauja, kad visi sutarti punktai kuo skubiau taptų realybe.
Anot profesinių sąjungų, svarbiausia, ką kuo skubiau turi įgyvendinti vyriausybė, yra:
-
parengti pedagogų atlyginimų didinimo grafiką periodui nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. bei užtikrinti tam reikiamą finansavimą;
-
nuo 2023 m. geriau subalansuoti Latvijos švietimo sektoriaus darbuotojų krūvius.
„Investuodami į švietimą ir šio sektoriaus darbuotojus, investuojame į vaikų ateitį. Tai ypač svarbu ir privalome tai daryti atsakingai bei nuosekliai. Dėl to palaikome Latvijos kolegas, kovojančius už teisingas investicijas ir orių darbo sąlygų užtikrinimą šio sektoriaus darbuotojams“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovų delegacija taip pat prisijungė prie Latvijos kolegų eitynių Rygoje. Skaičiuojama, kad jose dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių.
Paramą protestams Latvijoje taip pat pareiškė Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) ir Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas (ETUCE).
Jei Latvijos vyriausybė nesiims veiksmų, dabartinis atlyginimų padidinimas bus paskutinis ne vieneriems metams į ateitį. 2023 m., 2024 m. ir 2025 m. rugsėjį darbo užmokestis nebūtų didinamas, nes nesant patvirtinto švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo grafiko, valstybės biudžete tam tiesiog nebūtų numatyta lėšų.
Anot LBAS, dėl to yra be galo svarbu, kad Latvijos vyriausybė ir politikai gerbtų ankstesniame sutarime sutartus dalykus. To nedarant ne tik nukentėtų valstybei itin svarbių švietimo darbuotojų gerovė, bet ir sumažėtų pasitikėjimas politine sistema ir demokratiškai priimamais sprendimais.
LŠMPS nuotrauka
