Balandžio 25 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė LB skaičiavimus, kokia minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti kitais metais. Anot jo, MMA galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro (dabar – 830).
„Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – sakė A. Dabušinskas.
Pasak jo, pagal Finansų ministerijos kovo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozę, MMA ir VDU santykis Lietuvoje šiemet turėtų siekti 46,3 procento.
„2023 metais siektinas lygis turėjo būti 50 proc., sprendimas buvo laikinai nukrypti nuo tos formulės 2023 metais pasirenkant MMA“, – sakė A. Dabušinskas.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.
Anot LB atstovo, bankas nesiūlo keisti MMA apskaičiavimo formulės, nes MMA siejimas su VDU yra geras instrumentas mažinti pajamų nelygybei.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė kalbėjo, kad apskaičiuojant MMA reikėtų atsižvelgti ne tik į didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčias ES valstybes, bet ir į kitas Baltijos šalis.
„Matome, kad estai buvo kitame gale MMA ir VDU santykio. (…) Yra signalas, kad gal mums reikėtų galvoti apie šiek tiek kitus dydžius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir pernai sakė apie produktyvumo augimą, svarbu įsivertinti, kaip mūsų ekonomika laikosi ir kaip turėtume išlaikyti savo konkurencingumą“, – posėdyje teigė I. Valeškaitė.
Ji taip pat sakė, kad ateityje drauge su MMA galėtų būti svarstomas ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas.
Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, LB siūlomas 13,4 proc. MMA didinimas yra reikšmingas, Vyriausybė jį dar turi apsvarstyti.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis pasiūlė išeliminuoti iš šio proceso Lietuvos banką, kad dėl MMA susitartų socialiniai partneriai. Tai jie turėtų padaryti per gegužę, o Vyriausybė iki birželio vidurio patvirtintų būsimą dydį kitiems metams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius pasiūlė diskutuoti dėl pačios formulės keitimo, nes tai esą įpareigoja ir ES direktyva dėl MMA nustatymo.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad dabartinė formulė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo. Anot jos, lietuviškoji formulė atitinka ES direktyvą ir prievolės ją keisti nėra.
I. Ruginienė taip pat atkreipė dėmesį, kad MMA ir VDU santykis kasmet yra mažesnis nei turėtų būti.
„Tai vyksta, nes remiamės senais duomenimis ir juos taikome kitiems metams. Toks ankstyvas klausimo svarstymas tą ir lemia. Imame praėjusių metų duomenis, (…) Remiamės prieš tai buvusiais duomenimis ir taikysime juos tik kitais metais, dėl to turėsime eilinę situaciją, kai mūsų minimali alga neatitiks tos ekonominės būklės, kuri bus 2024 metų gale“, – teigė I. Ruginienė.
Be to, nors Lietuvoje VDU yra skaičiuojama su visais priedais ir priemokomis, tačiau į formulę keliamas 6,8 proc. mažesnis VDU, neva, atėmus šiuos priedus, kuriuos ji pavadino „mistiniais“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pasiūlė socialiniams partneriams su savo pozicija dėl MMA grįžti jau gegužės 2 ar 4 dienomis, tačiau LPSK pirmininkė I. Ruginienė teigė, jog per tokį trumpą laiką apsvarstyti klausimą organizacijos viduje yra neįmanoma. Anot jos, tokia skuba yra nepateisinama ir signalizuoja, jog Vyriausybei greičiausiai, Trišalės tarybos nuomonė apskritai nerūpi. Jai pritarė ir kiti darbdavių bei profsąjungų atstovai.
Finansų viceministras G. Norkūnas aiškino, kad Vyriausybėje matomas poreikis dėl MMA sutarti kuo anksčiau, nes tai esą liečia ir kitų metų planuojamo biudžeto bei mokestinių pakeitimų klausimus. Jis taip pat akcentavo, kad Trišalėje taryboje dažniausias sutarimas dėl MMA dydžio nebūna randamas, kas sukėlė likusių tarybos narių pasipiktinimą.
V. Šilinskas patikino, kad nesąs įgaliotas tartis dėl kitų datų, todėl apie posėdį, kuriame būtų priimamas sprendimas dėl MMA, informuos vėliau.
Trišalės tarybos posėdyje taip pat buvo išklausyta informacija apie pensijų kaupimo sistemos pokyčius. Primename, kad LPSK ragino Vyriausybę pasiūlymus dėl pensijų asvarstyti Trišalėje taryboje.
Juos komentuodama I. Ruginienė kritikavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, jog ši suformulavo pasiūlymus, apie kuriuos profesinės sąjungos išgirdo tik spaudos konferencijoje. Ji apgailestavo, jog klausimai, susiję su darbuotojų gerove, aplenkia Trišalę tarybą.
Pačius pasiūlymus LPSK vadovė vadino kosmetiniais, kurie, atrodo, teikiami tik tam, kad visuomenei būtų parodyta, kad kažkas esą daroma. Vienintelis geras dalykas, anot jos, tai, kad iki 10 807 eurų sukaupę darbuotoja, išėję į pensiją galės pasiimti visą sumą (šiuo metu ši riba – 5 403 eurai).
Kita LPSK atstovė Trišalėje taryboje Dalia Jakutavičė taip pat kritikavo II pakopos pensijų kaupimo sistemą: „Atiduodame klientus į privačius fondus, tačiau pasakę jiems A, nepasakome B. Juk ne visiems apsimoka kaupti, žmonėms nepasakoma, kiek metų turi būti kaupiama ir nuo kokio atlyginimo. Tie, kurie uždirba MMA ar vos daugiau, nuo šios sistemos nukentėjo. Turime būti sąžiningesni vartotojų atžvilgiu“.
Kitas eilinis Trišalės tarybos posėdis – gegužės 23 d.
I. Ruginienė apie MMA LRT laidoje „Svarbi valanda“ .
