Rugpjūčio 14 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įvyko susitikimas dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 496 pakeitimo projekto, kuriuo siūloma sudaryti galimybes taikyti iki vienų metų apskaitinį laikotarpį ir kelių (geležinkelių kelių) tiesimo (remonto, taisymo) įmonių darbuotojams. Profesinės sąjungos prieštarauja Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo išplėtimui.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) dar liepos pabaigoje SADM išsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog suminio darbo laiko apskaitinio laikotarpio išplėtimas iki vienerių metų ženkliai blogina darbuotojų darbo sąlygas, nes nepaisoma faktiškai dirbto laiko. LPSK įsitikinusi, jog už nežmonišką, alinantį darbo krūvį sezono metu darbuotojams turi būti apmokami viršvalandžiai, nes pritaikius apskaitinį 12 mėn. laikotarpį jie išnyksta.
Susitikime dalyvavo viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, federacijos teisininkė Jovita Jančiauskienė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, Teisingumo ministerijos vyriausiasis specialistas Ričard Dzikovič, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas, advokatas Vilius Mačiulaitis.
Asociacijos atstovai informavo, kad kelių statybos ir remonto (neįeina kelių priežiūros įmonės) bendrovėse dirba apie 6 tūkst. darbuotojų, iš jų apie pusė dirba terminuotomis darbo sutartimis ir priimami tik sezoniniams darbams. 180 Darbo kodekse leidžiamų viršvalandžių per metus esą yra per mažai, jie išnaudojami per tris mėnesius, o pasibaigus sezonui darbuotojai tampa nereikalingais. Todėl įvedus metinę suminę darbo laiko apskaitą būtų išsaugotos darbo vietos, o bendrovėms būtų lengviau organizuoti darbą.
Jovita Jančiauskienė paminėjo, kad kolektyvinėse sutartyse galim susitarti dėl daugiau viršvalandžių, nei numato Darbo kodeksas, tačiau Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos praktika rodo, jog darbdaviai dėl sutarčių nesileidžia į derybas. Anot jos, nors ES Direktyva leidžia nukrypti nuo nuostatos sudarant kolektyvines sutartis ir nustatyti 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, tačiau jis negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
Teisingumo ministerijos atstovas Ričard Dzikovič jai antrino teigdamas, kad ES direktyvos 2003/88/EB 19 str. „Nukrypimo nuo pamatinių laikotarpių apribojimai“ leidžia įvesti suminę darbo laiko apskaitą ne ilgiau kaip 6 mėn. Jis taip pat pacitavo vieną iš Europos Teisingumo Teismo nutarčių, kuri aiškiai sako, jog nuo šios normos nukrypti nevalia. Nukrypimai galimi tik šalių susitarimuose, tačiau įstatymuose imperatyviai numatyti tokių nuostatų neleidžiama.
Eglė Radišauskienė sutiko, jog susitarimai tarp darbdavių ir profesinių sąjungų būtų idealu, tačiau ji neišgirdusi iš darbdavių, ką mainais už apskaitinio laikotarpio ilginimą jie siūlo darbuotojams. Viceministrė pastebėjo, jog tai yra ir vyriausybės problema, nes po sezono atleistais darbuotojais įvairių išmokų pavidalu turinti prisidėti ji pati.
Gražina Gruzdienė pasigedo informacijos apie minėtose įmones taikomas darbo apmokėjimo sistemas. Ji pasidalino gerąja patirtimi cukraus sektoriuje, kuriam taip pat būdingas didelis sezoniškumas: kolektyvinėje sutartyje yra sutarta, jog sezonui pasibaigus darbuotojai nėra atleidžiami, jie tiesiog „permetami“ į remonto ar kitus padalinius.
Bronius Bučelis, be kita ko, informavo, kad AB ,,Kelių priežiūra“ valdyba jau priėmė nutarimą, kuriuo suminė darbo laiko apskaita ilginama iki 24 mėnesių. Kadangi tai yra akivaizdus pažeidimas, Valstybinės darbo inspekcijos prašoma atlikti patikrinimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo pažeidimų.
Baigdama susitikimą viceministrė Eglė Radišauskienė išreiškė poziciją tęsti diskusijas ir paprašė asociacijos „Lietuvos keliai“ pateikti informacijos, koks vidutinis atlyginimas yra mokamas sezoniniams darbuotojams kelių tiesimo ir remonto įmonėse, kiek tiksliai darbuotojų yra atleidžiama pasibaigus sezonui, ir kaip keistųsi darbuotojų atlyginimas, jei suminio darbo laiko apskaitinis laikotarpis būtų išplėstas iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. Birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9ce12d92ac6811e9b43db72f2154cfa0?jfwid=-td2heu1r5
