Gerbiamas Vytautai,

 

labai džiugu, kad prasidėjo visų Lietuvos profesinių sąjungų bendradarbiavimas, nuomonių ir pasiūlymų teikiamas ir diskusijos. Tai sudėtingas procesas, bet jam alternatyvos nėra.

Būtina panaikinti takoskyrą tarp kartu dirbančių Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacijos ir savarankiškų kitų profesinių sąjungų (A. Dambrauskas (Jungtinė profesinė sąjunga), K. Juknis (Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas „Sandrauga“), V. Bakas (Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas), A. Bružas (Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga), A. Radvila (Lietuvos medicinos darbuotojų profesinė sąjunga), S. Džiautas (Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas), R. Tamošauskas (AB „Švyturys“ profesinės sąjungos pirmininkas) ir kt.

LPSK parodė iniciatyvą kviesdama visas Lietuvos profesines sąjungas bendradarbiauti ir pateikti darbdaviams ir Vyriausybei bendrus reikalavimus dėl darbuotojų ekonominių ir socialinių lūkesčių įgyvendinimo.

Visoms profesinėms sąjungoms būtina susitarti dėl vieningų reikalavimų darbdaviams ir Vyriausybei turinio. Turėtume paruošti mums naudingą trišalio susitarimo projektą ir sėsti prie derybų stalo su darbdaviais ir Vyriausybe.

Jei profesinių sąjungų reikalavimai derybose bus ignoruojami, tada visos profesinės sąjungos turi ruoštis ir įvykdyti masines protesto akcijas (pvz.š.m. gruodžio 10 d.).

Čia reikia aiškiai įvardinti reikalavimus Vyriausybei, suprantamus ir aiškius žmonėms, kuriuos kviesime protestuoti. Tų reikalavimų neturi būti daug, bet jie turi būti konkretūs: darbo užmokestis, darbo sąlygos, mokesčiai, socialinė apsauga ir pan.

Vyriausybei tikslinga pasiūlyti platesnį profesinių reikalavimų paketą, kuris derybų metu gali tapti nacionaliniu susitarimu. Šių reikalavimų turinys ir apimtis neturėtų būti ribojama. Dėl jų reikia suderinti visų profesinių sąjungų pozicijas.

Atidžiai išnagrinėjau Jūsų tris nuomones dėl visų profesinių sąjungų bendradarbiavimo procedūrų. Sutinku, kad visi susitikimai būtu skelbiami prieš pvz. 10 dienų, pateikianti svarstomų klausimų sąrašą.

Antroje savo nuomonėje Jūs teigiate, kad LPSK perša kitoms profesinėms sąjungoms  savo kelis reikalavimus ir nereaguoja į kitų profesinių sąjungų pasiūlymus. Noriu patikslinti, kad LPSK reikalavimai skirti protesto akcijai. Dėl jų savo nuomonę turi išsakyti visos profesinės sąjungos. O platesnis profesinių sąjungų reikalavimų Vyriausybei paketas turi būti detaliai apsvarstytas sudarytoje darbo grupėje. Suderintas profesinių sąjungų pozicijų paketas taptų pagrindu, derantis su darbdaviais ir Vyriausybe. Manau, kad šiame pakete neturėtų būti vietos profesinių sąjungų tarpusavio santykių problemoms.

Suprantu Jūsų keliamą klausimą dėl Trišalės tarybos pertvarkymo. Dėl to reikia diskutuoti. Tačiau, dėl galimos Trišalės tarybos pertvarkos, reikia aiškių Jūsų siūlymų.

Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad LR trišalė taryba įkurta Vyriausybės, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos darbininkų sąjungos, Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos profesinių sąjungų centro 1995 m. gegužės 5 d. pasirašytu susitarimu.

Todėl darbdavių ir profesinių sąjungų dalyvavimas LR trišalėje taryboje gali būti įteisintas, jei nacionalinis profesinių sąjungų susivienijimas nusprendžia tapti šio susitarimo signataru. Yra ir kita galimybė turėti savo atstovus LR trišalėje taryboje – kreiptis į profesines sąjungas – susitarimo signatares pritarti kitų nacionalinių profesinių sąjungų centrų atstovavimui LR trišalėje taryboje.

Pastebiu, kad šiuo klausimu kiti nacionaliniai centrai nesikreipė ir net nereagavo į trijų profesinių sąjungų centrų kvietimą deleguoti savo atstovus į Trišalę tarybą. Dėl šios problemos reikia diskutuoti ir susitarti. Neturi reikšmės, kiek atstovų nuo profesinių sąjungų bus Trišalėje taryboje. Reikšminga tai, kad profesinių sąjungų atstovai Trišalėje taryboje turėtų iš anksto suderintą vieningą nuomonę.

Pritariu, kad dėl teisėjo uždraudusio klaipėdiečių – aludarių streiką, atsakomybės reikia veikti kartu.

Gerbiamas Vytautai, man kelia abejonių Jūsų pozicija ir pritarimas individualiems šalies intelektualams (konferencija Mokslo akademijoje, apskritojo stalo diskusija „Lietuvos žiniose“, p. K.Stoškaus teiginiai ir kt.), dėl šalies pilietinio dialogo problemų. Trišalė taryba įkurta susitarimu 1995 metais, o įstatymiškai įteisinta Darbo kodekse 2002 metais. Tai Tarptautinės darbo organizacijos modelis.

Intelektualai, tarp jų ir Jūs, norite naikinti ar reformuoti Trišalę tarybą, vietoj jos įkuriant Nacionalinę ekonominę  ir socialinę  tarybą. Įdomu tai, kad jos įkūrimas dar nepradėjus dirbti būtų įteisintas specialiu įstatymu (numatant finansavimą iš biudžeto, etatus, patalpas ir kt.). Atkreipiu dėmesį, kad formaliai tokia Ekonominė socialinė taryba Lietuvoje įkurta prieš kelerius metus. Dalyvavau ją įkuriant. Tačiau šios tarybos entuziastai net nepradėjo dirbti ir nedirba iki šiol.

Tuo metu LR trišalės taryba pastaraisiais metais išplėtė savo veiklos formatą, įkūrusi 26 komitetus ir komisijas įvairiais ekonominiais socialiniais, kultūros, švietimo, energetikos, jaunimo, vartotojų, kitais klausimais. Visuomenės interesų grupių atstovams, tarp jų ir Jūsų susivienijimui durys į Trišalę tarybą – atviros.

Žinau Jūsų nuomonę dėl buvusių tarybinių profesinių sąjungų turto likimo. Šiuo klausimu siūlau susitikti ir aptarti visą šią istoriją, kurioje politikai ir teisėsauga padarė profesinėms sąjungoms meškos paslaugą.

Gerbiamas Vytautai, gal šis mano laiškas emocingas, tačiau norėčiau Jums ir man patogiu laiku susitikti ir neformaliai pabendrauti.

 

 

linkiu sėkmės

pagarbiai,

 

Algirdas Kvedaravičius

LPSK pirmininko pavaduotojas,

LR Trišalės tarybos narys