Priimtame dokumente taip pat pasiūlyta išsiaiškinti laiko kaitaliojimo poveikį ekonomikai ir sveikatai bei apklausti gyventojus, ką jie mano apie laikrodžių sukiojimą. Tačiau apklausa atlikta nebuvo, buvo tik atlikta analizė, kokių nuostatų šiuo klausimu laikosi kitos Europos Sąjungos šalys.
„Tyrimo šiuo metu pradėta nėra, yra tik atlikta kitų Europos Sąjungos valstybių apklausa, kaip jos žiūri ir ką mano, ar nevertėtų tuo klausimu pradėti platesnių diskusijų dėl laiko kaitaliojimo iš žiemos ir vasaros. Bet reikia pripažinti, kad neatsirado nė vienos Europos Sąjungos šalies, kuri aiškiai pasisakytų dėl laiko kaitaliojimo poreikio. Šiai dienai esame vieninteliai, kurie kelia šį klausimą“, – DELFI sakė Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.
Be to, pasak kanclerio, Europos Komisija pratęsė ir direktyvos galiojimą iki 2016-ųjų metų. Paklaustas, ar tai reiškia, kad iki 2016 m. laiko kaitaliojimo klausimu tikrai nebus jokių pokyčių, D. Matulionis sakė, jog tam turėtų keistis ir kitų Europos Sąjungos valstybių pozicija.
„Norint pakeisti direktyvą turi būti Europos Komisijos inicijuotas tyrimas, tuomet ji ateitų su tam tikra išvada, kad, pavyzdžiui, tai neduoda jokios naudos, o sveikatai žalingas. Tada Europos Komisija tuo pagrindu siūlytų pakeisti direktyvą, o valstybės narės turėtų tam pritarti. Tokia yra procedūra“, – teigė kancleris.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pasakojo, kad komitetas yra gavęs tik Sveikatos reikalų ministerijos raštą, jog ji pritaria siūlymui atsisakyti sezoninio laiko, tačiau daugiau, jo teigimu, veiksmų nesiimta.
„Europos Komisija tos direktyvos galiojimą pratęsė iki 2016 m. Išeina, kad laikas bus kaitaliojamas toliau iki tų metų. Bet Vyriausybė turėtų įvykdyti šitą Seimo nutarimą, nors pakeisti kažką dabar, matyt, neįmanoma“, – svarstė parlamentaras, nors pridūrė, kad Lietuva turėtų dėti pastangas, kad laikas nebebūtų kaitaliojamas bent jau nuo 2016-ųjų.
DELFI primena, kad dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.
Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Eglė Samoškaitė,
www.DELFI.lt
