Kai Europos Sąjunga juda link principo, kad už vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas ir vietiniams, ir kitų šalių darbuotojams, transporto sektorius Europoje išlieka prieblandos zonoje. Dar prie šios situacijos pridėkime dalies Lietuvos verslininkų gebėjimą apeiti įstatymus ir turėsime nuo darbdavių malonės priklausomus, socialiai prastai apsaugotus ir dėl pensijos dydžio problemų turėsiančius tolimųjų reisų vairuotojus.

Mėgstama skleisti gąsdinančią propagandinę žinutę, kad, jei Lietuvos transporto įmonės darbuotojams mokės taip pat kaip ir stipresnės ekonomikos šalys, verslai tuoj bankrutuos ir dėl to stipriai nukentės šalies ekonomika. Pasakysiu paprastai: tai tėra manipuliacinis verkšlenimas, nenorint dalintis, o Lietuva įvardijama viena tų šalių, kuri dempinguoja visą ES transporto sektorių. Vėlgi dėl to labiausiai kenčia darbuotojai.

Teisėtas teisės normų apėjimas

2003 m., kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į ES, siekiant, kad mūsų transporto sektorius būtų konkurencingas ir atsinaujintų parką, tuometinio ministro nutarimu numatyta teisė darbdaviams mažinti dienpinigius vairuotojams iki 50 proc. Praėjo daug metų, prisipirkta naujutėlaičių transporto priemonių, bet nutarimas nepanaikintas ir verslai savivaliauja dažnai nesąžiningai elgdamiesi su darbuotojais, nors įstatymų kaip ir nepažeidžia. Supraskite, dienpinigiai dažniausiai sudaro didžiąją dalį vairuotojo atlyginimo, tad problema rimta.

Kaip viskas vyksta? Darbo skelbimuose skelbiama, kad tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas bus 2-2,5 tūkst. eurų, bet, pasirodo, į tai įskaičiuojami neapmokestinami dienpinigiai, kurie apskritai neturėtų būti traktuojami kaip darbo užmokestis. Atlikus pernai metų analizę, paaiškėjo, kad vairuotojų vidutinis darbo užmokestis yra apie 500 eurų. Būtent nuo šios sumos kaupiama jų pensijoms, pagal tai teikiamos socialinės garantijos. Vadinasi, darbuotojai gaus kur kas mažesnes pensijas nei tikėtumeisi pagal suderėtus atlyginimus, o ligos atveju, patyrus traumą gaus labai mažas išmokas, t. y. nuo tų 500.

Tai dar ne viskas – dienpinigių dydis, t. y. kintamoji atlyginimo dalis, yra tapę darbdavio malonės reikalu. Oficialiai dienpinigiai turėtų būti mokami pagal ministro nutarimu įvairioms šalims nustatytą dienpinigių normą, bet realybėje vėlgi yra kitaip. Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojams dienpinigiai neišmokami pagal tai, kokioje valstybėje vairuotojas tądien buvo, o pagal tai, kaip „susisuks“ vadovui. Pavyzdžiui, kol esi geras, gal gausi 80 proc. priklausančių dienpinigių, o jei ne – sumažins kur kas daugiau. Tiesiog taip. Arba neoficialiai atskaičiuos už viršytas – pačių sugalvotas – kuro normas, taip pat įvairiausius nedidelius auto įvykius (kad bendrovės nepasididintų draudiminių įmokų). Pastebėkite, oficialių atskaitymų kažkodėl labai mažai, o juk nutinka visko.

Taip pat transporto įmonių pamėgti aiškinimai, kad jos dirba nuostolingai ar kad jų pelningumas mažas, dažnai yra tiesiog buhalterinė magija. Pelnai būna geri, bet reikia nereikia vėl atnaujini transporto ūkį, perki naujausias transporto priemones ir iš to pliusiuko lengvai gauni minusą ir parodai nuostolį. Deja, valstybėje esame sudarę sąlygas legaliam piktnaudžiavimui ir transporto sektoriaus darbuotojų išnaudojimui. Tačiau visi profesinių sąjungų bandymai tai keisti, atsimuša kaip į sieną. Nors kolektyvines derybas bandome inicijuoti jau dvejus metus, niekas nepajudėjo iš mirties taško.

Patys išvejame lietuvius dėl pigesnių

Dar viena tema visoje šioje makalynėje: kai tiek kalbama apie emigracijos stabdymą, įvairias iniciatyvas, mūsų transporto įmonės tyčia stumia darbuotojus iš transporto sektoriaus, nes nori pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių, kuriuos pagal jų šalių pragyvenimo lygį tenkina Lietuvoje gaunamas atlyginimas (ir šiaip jie mažiau visko reikalauja ir apie savo teises kalba). Tuo metu Lietuviai mato, kad kitose šalyse elgiamasi kur kas sąžiningiau, galbūt nenori rizikuoti skurdžia senatve, tad nusprendžia pereiti į užsienio transporto kompanijas.

Turime, ką turime: šiuo metu Lietuvoje tarp tolimųjų reisų vairuotojų yra tik apie 25-30 proc. lietuvių, visi kiti – ne iš ES. Toks neatsakingas verslininkų elgesys ne tik skatina emigraciją, bet ir didina ekonominį dempingą.

Absurdiška: Užimtumo tarnyba kiekvienais metais tvirtina trūkstamų profesijų sąrašą, kurioms yra supaprastintas darbo vizų gavimas, ir tarp jų visą laiką patenka tolimųjų reisų vairuotojai. Profesinių sąjungų nuomone, tolimųjų reisų vairuotojai turėtų būti išbraukti iš trūkstamų specialybių sąrašo, nes tuo aiškiai piktnaudžiaujama.

Ką galima padaryti?

Transporto sektoriuje yra daug problemų ir trūksta normalios priežiūros. Vis dėlto profesinės sąjungos siūlytų pradėti nuo teisinės bazės sutvarkymo, kad baigtųsi teisėtas piktnaudžiavimas. Pirmiausia – dėl netvarkos su dienpinigiais.

Čia padėtų kintamosios atlyginimo dalies mažinimas, kad vairuotojai turėtų daugiau stabilių pajamų, nes bazinio atlyginimo jau taip lengvai nesumažinsi. Taip pat tai užtikrintų geresnę socialinę apsaugą su didesnėmis išmokomis nelaimės atvejais bei, žinoma, didesnes pensijas.

Taip pat reikia stabdyti tą absurdą dėl Užimtumo tarnybos trūkstamų profesijų sąrašo, į kurį nuolat patenka vairuotojai. Gal tada transporto sektoriaus kompanijos dukart pagalvos, kaip elgiasi su darbuotojais.

Daug problemų profesinės sąjungos tikėjosi išspręsti per kolektyvinę sutartį, tačiau kolektyvinių derybų perspektyvos miglotas. Aiškiai matome, kad verslas to kratosi, nes žino, jog nebegalės tvarkytis, kaip užsigeidžia. Kiek teko susitikti – nė vienas susitikimas nebuvo oficialus, kur būtų konstruktyviai siekiama rasti kompromisą. Deja, įmonės mieliau mokės lobistams, o ne savo darbuotojams.

Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė