Kovo 5 d., pirmadienį, Latvijos profesinių sąjungų konfederacijos (LBAS) lyčių lygybės tarybos atstovės lankėsi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje (LPSK). Šio edukacinio susitikimo tikslas aptarti moterų lygybės situaciją regione – ypač profesinių sąjungų kontekste – ir pasidalinti gerosiomis praktikomis.

Susitikimo dalyves iš Latvijos ir Lietuvos pasveikino LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė ir trumpai apžvelgė situaciją Lietuvoje. Jos vertinimu, tai, kad lyčių lygybės klausimais LPSK dirbama, galima matyti iš veiklos su Darbo kodeksu.

Daugiau nei dvejus metus dirbome su Darbo kodeksu, aktyviai dalyvavome Trišalėje taryboje, įgyvendinome daugybę akcijų (nuo streikų iki piketų), kad tik būtų užkirstas kelias sumanytam stipriam liberalizavimui. Jis būtų stipriai susilpninęs darbuotojų teises, socialinę apsaugą“, – pateikia pavyzdį J. Matuizienė.

Po įžanginės kalbos LPSK Moterų centro pirmininkė Irena Petraitienė nuodugniai pristatė lyčių lygybės situaciją ir pastarųjų metų pokyčius Lietuvoje. Pasak jos, nors susidaro įspūdis, kad lyčių lygybė Lietuvoje nėra blogoje situacijoje, spręstinų problemų yra. Vienas aštriausių pavyzdžių – Lietuvoje nuvilnijęs judėjimas „Me too“. Žinoma, dažniausiai lyčių lygybės bėdos pasireiškia blankiau – nevienoda vyrų ir moterų situacija darbo rinkoje. Deja, vis dar matome per mažai moterų vadovių postuose, teisėkūroje, prestižinėse pareigose.

Žvelgiant į tris pastarąsias Seimo kadencijas, pamatysime, kad moterų parlamentarių tebūna penktadalis ar ketvirtadalis: 2008-2012 m. – 20,6 proc., 2012-2016-25,6, o 2016-2020 – vėl tik 20,6. Šiek tiek geresnis moterų ir vyrų santykis savivaldybių tarybose – šiuo metu jos sudaro 25 proc. jų narių.

Pasak I. Petraitienės, tokia situacija mums, profsąjungoms, nepalanki. Pastebėtina, kad, teisėkūroje dirbant daugiau moterų, daugiau dėmesio skiriama socialiniams klausimams, kas mūsų didelės socialinės ir ekonominės atskirties šalyje be galo svarbu.

Versle situacija irgi nėra geresnė: 2016 m. duomenimis, iš 21 didžiulės nacionalinės akcinės bendrovės generalinių direktorių postų tik keturiuose dirbo moterys. „Situacija nėra labai bloga, bet iki tikro lygiavertiškumo darbo rinkoje dar toli“, konstatuoja I. Petraitienė.

Po prezentacijos apie Lietuvą sekė LBAS lyčių lygybės tarybos narės Ariadnos Abeltinos pranešimas apie Latvijos padėtį. Ji pažymėjo, kad Latvijos tendencijos panašios į Lietuvos: įvairiose srityse aukštuose postuose vyrų kur kas daugiau.

„Tai keista, nes, žvelgiant bendrai, moterys yra geriau išsilavinusios. Be to, mokymosi visą gyvenimo programose ir taip geriau išsilavinusių moterų taip pat yra dauguma, akcentuoja ji. Deja, tai ne visada atsispindi jų atlyginimuose, kurie dažnai mažesni. Moterys taip pat kur kas dažniau susiduria su skurdo rizika – ypač pensiniu laikotarpiu.“

Prie to prisideda ir tai, kad moterys dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną. Dažniausiai dėl vaikų ar sergančių giminaičių priežiūros. Jei vyrai dirba dalį dienos, dažniau tai būna dėl egoistinių priežasčių, pavyzdžiui, norint turėti daugiau laisvalaikio.

Anot A. Abeltinos, daug lemia ir merginų bei vaikinų karjeros pasirinkimas. Pavyzdžiui, IT ar komunikacijoje, kur šiuo metu itin aukšti atlyginimai, dominuoja vyrai. Jų taip pat kur kas daugiau tokiose srityse kaip statyba, transportas, miškininkystė, apsaugos sritis ar energetika. Tuo metu moterys dominuoja švietime, sveikatos priežiūros, paslaugų, socialinių reikalų srityse.

Liūdna ir tai, kad merginos vis dar per mažai vertina savo gebėjimus, jų finansiniai lūkesčiai mažesni. Atsižvelgiant į visa tai, matome, kad kažkur buvo padaryta nemažai klaidų, tikriausiai daug kas ateina dar iš šeimos“, konstatuoja LBAS atstovė.

Po pranešimų sekė Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) projekto „Saugus darbe, saugus namuose“ ir jo rezultatų pristatymas. Taip pat diskutuota apie Darbo ir asmeninio gyvenimo direktyvą, ETUC darbo užmokesčio kėlimo kampaniją, Europos Komisijos veiksmų planą 2017-2019, kuriuo siekiama kovoti su nevienodu vyrų ir moterų darbo užmokesčiu už tą patį darbą.

Galiausiai LPSK ir LBAS atstovės išreiškė paramą siūlomai Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso direktyvai ir prisidėjo prie ETUC kampanijos, kvietusios fotografuotis bei dalintis šią direktyvą palaikančiomis nuotraukomis.

Pranešimus (rusų kalba) galite parsisiųsti čia:  Latvijos prezentacija Lietuvos prezentacija