Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas vakar radijo laidoje konstatavo, kad per du šių metų mėnesius net 50 tūkst. bedarbių atsisakė jiems pasiūlyto darbo. Jis svarstė, kodėl taip yra. Ar darbo įgūdžių stokoja šiuolaikiniai bedarbiai, ar kitos priežastys tą lemia? Reikia esą peržiūrėti socialinę sistemą taip, kad nebūtų sukuriami skurdo spąstai, o pakopinė socialinės paramos sistema užtikrintų paskatas grįžti į darbo rinką.

“Vakaro žinios” pasidomėjo, kokių darbo pasiūlymų bedarbiai linkę atsisakyti, kokius atlyginimus darbdaviai jiems siūlė.

Įrodyk, kad moki dirbti

“Buvo labai įvairių darbo pasiūlymų: paslaugų srityje, pramonės įmonėse, – “Vakaro žinioms” dėstė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, pasakodamas, kokiais darbo pasiūlymais šįmet bedarbiai taip ir nesusiviliojo. – Darbdavių reikalavimai – tikrai neišskirtiniai. O siūlomas atlyginimas už darbą, aišku, ne maksimalus. Joks darbdavys nesiruošia mokėti didelės algos pradedančiajam. Tai būtų neteisinga. Reikia pirmiau įrodyti, ko esi vertas. Užsidirbti atlyginimą reikia.”

M.P.Balašaičio nuomone, nemažai bedarbių darbo pasiūlymų atsisako, nes pagal šiuo metu nustatytą tvarką dirbti nelabai apsimoka. “Kai tokia socialinių išmokų sistema, o darbo sąlygos – nelabai viliojančios, žmonėms geriau apsimoka būti bedarbiais, – svarstė jis. – Mat jei esi užsiregistravęs darbo biržoje, pretenduoji į socialines išmokas.”

Tiems, kurie darbo pasiūlymų atsisako, darbo paieška nutraukiama. “Bet jei darbo atsisakantis bedarbis nurodo objektyvią priežastį, bedarbio statuso nepraranda, – pridūrė jis. – Kol žmogus turi bedarbio statusą, skiriama ir socialinė parama.”

Žeminančių darbų nėra

Kokios priežastys atsisakančiam darbo pasiūlymo gali būti laikomos “objektyviomis”? Ar aukštąjį išsilavinimą įgijusiai pilietei atsisakius dirbti valytoja bus teikiamas kitas pasiūlymas, ar be ceremonijų ją brauks iš bedarbių sąrašų? Juk kvalifikacijos neatitinkantis darbo pasiūlymas (o tokiais atvejais daugiau nei minimalios algos net neverta tikėtis) sukelia psichologinį diskomfortą, žemina žmogaus orumą. Darbo biržos direktorius leido suprasti, kad bedarbį turi tenkinti bet koks, ir pats juodžiausias, darbo pasiūlymas.

“Nė vienas darbas žmogaus nežemina, – atrėžė jis. – Kaip manote, ar darbo ieškantis informatikos specialistas, pagal turimą kvalifikaciją nedirbęs dešimt metų, gali tikėtis darbo pagal specialybę? Aš taip nemanau.”

Svarbiausia – įstatymas

Vis dėlto darbo birža paprastai nesivargina gilintis, kodėl žmogus atsisako siūlomo darbo. Ji tik stropiai vykdo įstatymą. Štai Panevėžyje be duonos kąsnio buvo palikta viena du mažamečius vaikus auginanti motina. Moteris be jokių skrupulų buvo išbraukta iš darbo biržos sąrašų ir neteko socialinių pašalpų. Pretekstas – panevėžietė atsisakė darbo vietos, kurioje tarnyba prasideda šeštą ryto. Darželis tuo metu dar nedirba.

O Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas, žurnalistų klausiamas, ar humaniška taip pasielgti su mažamečių vaikų motina, ciniškai atkirto, kad ilgalaikiai bedarbiai iš esmės nenori dirbti, o ateina užsiregistruoti dėl pašalpos.

 

306,1 tūkst. – tiek bedarbių šiuo metu yra Lietuvoje

44,5 tūkst. – tiek bedarbių gauna nedarbo draudimo išmokas

 

 

Minimalus atlygis neišgelbės

 

Viktoras USPASKICHAS – europarlamentaras:

Kodėl tiek daug bedarbių atsisako darbo biržose siūlomo darbo? Labai paprastas atsakymas: jeigu už darbą žadamas tik minimalus ar šiek tiek didesnis už minimalų atlyginimas, abejoju, ar bedarbį toks darbo pasiūlymas gali sudominti. Kita vertus, Lietuvoje verslui sudarytos tokios sąlygos, kad darbdaviai apie didesnį pelną gali tik svajoti. O kai pelno nėra, nėra iš ko ir atlyginimų darbuotojams kelti. Šias problemas aš jau prieš pusantrų metų kėliau, prognozavau, kad būtent taip, jei nesikeis valdžios politika, laikui bėgant ir atsitiks.

Nematau kitos išeities, kad situacija keistųsi į gerą pusę – tik keisti dabartinę valdžią. Nes akivaizdu, kad dabartinė valdžia geresnių sąlygų verslui nesudarys. O naujoji valdžia, mano nuomone, visų pirma turėtų skatinti kurtis įmones, kurios imliausios darbo vietoms. Tai kasdieninio vartojimo prekių gamybos įmonės, kasdienio paslaugų teikimo įmonės, ir panašiai. Kai mūsiškių įmonių rinka taps konkurencinga užsieninei, atsiras iš ko ir atlyginimus darbuotojams pakelti.

Manau, ne iš piktos valios dabartinei valdžiai nesiseka pasiekti, kad bedarbių skaičius mažėtų, kad atsigautų verslas. Nesugeba, nemoka ji to daryti. Todėl ir reikia permainų. Dirbti turi tie, kurie sugeba ir moka dirbti.

 

 

VAKARŲ EKSPRESAS