Atsižvelgs į ūkio tendencijas
Kaip rašo verslo laikraštis „Biznes&Baltija“, latviai sukūrė tris schemas, pagal kurias būtų nustatoma MMA (dabar ji yra 200 latų iki mokesčių). Vasario mėnesį Nacionalinės bendradarbiavimo tarybos posėdyje vyriausybė ir socialiniai partneriai (Latvijos darbdavių ir profsąjungų konfederacija) pritarė idėjai, kad MMA dydį reikėtų susieti su vienu konkrečiu makroekonominiu rodikliu. Todėl prioritetiniu pasirinktas scenarijus numato, kad MMA būtų peržiūrima kartą per metus Nacionalinės tarybos posėdyje.
Perskaičiuojant MMA būtų atsižvelgiama į tokius rodiklius kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumo lygis, vartojimo kainų indeksas, darbo našumas. Socialiniai partneriai išsireikalavo, kad būtų atsižvelgta į MMA dydį Lietuvoje ir Estijoje, taip pat numatomus mokesčių sistemos pokyčius (tarp kitų, neapmokestinamojo pajamų dydžio).
Kaip suskaičiavo Latvijos gerovės ministerija, pagal šį scenarijų 2012-2014 metais MMA kasmet didėtų 3 procentais. 2012-aisiais alga didėtų iki 206 latų, 2013 metais – iki 212 latų, 2014 metais – iki 218 latų. Valstybės biudžetas 2012-aisiais pasipildytų 7,3 mln. latų, 2013 metais – 14,6 mln. latų, 2014 metais – 22 mln. latų.
„Ši schema leidžia lanksčiai reaguoti į ūkio tendencijas“, – pažymėjo Gerovės ministerijos atstovė Aina Kromanė.
Pagal antrą ministerijos variantą numatoma MMA skaičiuoti atsižvelgiant į metinį darbo našumo lygį (BVP santykį su gyventojų užimtumu). Šiuo atveju MMA galėtų 2012 metais padidėti 2,1 proc., 2013 metais – 2,7 proc., 2014 metais – 2,2 procento. Ekspertai tokį variantą vertina kaip ribotą, nes jis atsižvelgia tik į vieną ekonomikos rodiklį.
Pagal trečią scenarijų, Latvijoje MMA neto (dabar yra 130,31 lato) per ateinančius penkerius metus turėtų pasiekti vidutinį pragyvenimo minimumą (2010 metais buvo 166,43 lato). Tokiu atveju MMA augtų ypač sparčiai: 2012 metais – siektų 208 latus, 2013 metais – 215 latų ir 2014 metais – 222 latus.
Šio siūlymo kritikai pabrėžia, kad pragyvenimo minimumas, kurį apskaičiuoja Centrinė statistikos valdyba, pats savaime yra gana stipriai su realybe prasilenkiantis rodiklis. Todėl atsižvelgti į jį esant dabartinei vartojimo krepšelio apskaičiavimo metodikai esą nėra prasmės.
Lietuva neapsisprendžia
Lietuvos profesinės sąjungos siūlo MMA didinti 100 litų – iki 900 litų – nuo šių metų liepos 1 dienos, kartu nedidinant neapmokestinamųjų pajamų. Kaip LŽ sakė Trišalės tarybos derybų grupės pirmininkas Algirdas Kvedaravičius, į biudžetą gautas papildomas pajamas reikėtų pervesti į Garantinį fondą ir jomis gelbėti smulkias įmones, kurios dėl MMA didinimo patektų į keblią padėtį.
Profsąjungos norėtų, kad nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos MMA didėtų iki 1000 litų.
„Vyriausybės deleguoti atstovai Trišalėje taryboje nesugeba aiškiai pasakyti, ar pritaria mūsų siūlymui. Jie laviruoja, apeliuoja į smulkiųjų verslininkų protestus ir vilkina sprendimo priėmimą, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas A.Kvedaravičius. – Tačiau mūsų siūlymas kaip tik silpnina Vyriausybės argumentus, kad minimalios mėnesio algos ir neapmokestinamųjų pajamų kėlimas didins biudžeto deficitą, o smulkusis verslas bankrutuos.“
Profesinių sąjungų siekiui didinti MMA iki 900 litų nuo šių metų liepos 1-osios ir iki 1000 litų – nuo 2012 metų sausio 1 dienos pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas. Tačiau LPK siūlo lygiagrečiai, keliant MMA nuo 470 iki 530-580 litų, didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). LPK nuomone, tik tokiu atveju darbuotojai gali tikėtis realios apčiuopiamos naudos ir pajamų padidėjimo, o šios priemonės padėtų ne tik darbuotojams, bet ir verslui bei skatintų vidaus vartojimą.
Kaltina profsąjungas politikavimu
Lietuvos trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ teigė, kad susitarti dėl MMA didinimo Lietuvoje trukdo nelanksti profesinių sąjungų pozicija. Jo nuomone, profsąjungos MMA klausimą politizuoja, nes, jeigu būtų konstruktyvesnės, derybų galima būtų susėsti jau šią ar kitą savaitę ir klausimą išspręsti. „Apibendrinęs socialinių partnerių siūlymus aš, kaip Trišalės tarybos pirmininkas, siūlau MMA iki 900 litų ir NPD iki 530 litų didinti nuo 2012 metų sausio 1 dienos. Kartu siūlome Vyriausybei iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos suformuoti fondą, iš kurio įmonės, susidursiančios su sunkumais dėl MMA didinimo, gautų kompensacijas. Pabrėžiu, įmonėms pagalba būtų teikiama ne iš biudžeto pinigų, o iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamo Užimtumo fondo lėšų“, – teigė D.Arlauskas.
Pasak jo, profsąjungų siūlymas darbdaviams nepriimtinas dėl to, kad Garantinio fondo administravimas būtų labai komplikuotas ir iki liepos 1 dienos neužtektų laiko tam pasirengti. „Be to, matome, kad tam priešinasi Vyriausybė. O jeigu Vyriausybė, kuri turės užtikrinti siūlomo mechanizmo funkcionavimą, nepritaria, siūlymas netenka prasmės“, – aiškino D.Arlauskas.
Darbdavių atstovas D.Arlauskas teigė, kad MMA didinant nuo liepos 1 dienos, dalis verslininkų bankrutuotų arba turėtų atleisti darbuotojus. O MMA didinant nuo kitų metų, būsimą biudžetą subalansuotų ir Vyriausybė, ir darbdaviai. Pasak D.Arlausko, galvoti apie MMA didinimą iki 1000 litų kol kas ankstoka.
„Tai, ką nusprendė latviai, mes siūlėme dar prieš dvejus metus. Tai yra MMA susieti su tam tikrais ekonominiais rodikliais. Tačiau prie bendros nuomonės nepriėjome ir derybos nutrūko. Mano nuomone, realiausia būtų MMA susieti su darbo našumu, nes jeigu visas verslas dirba produktyviai, gali didinti ir minimalią algą. Prisirišimas prie BVP ar infliacijos gana pavojingas, nes gali dar labiau įsukti infliacijos spiralę“, – komentavo D.Arlauskas.
Minimalios algos dydis (eurais) kai kuriose ES šalyse
Prancūzija 1365
Didžioji Britanija 1139
Graikija 863
Portugalija 566
Lenkija 349
Čekija 319
Latvija 282
Estija 278
Lietuva 232
Rumunija 157
Bulgarija 123
Šaltinis: Eurostat