Tuo metu „Sodros“ sukauptais duomenimis, maždaug 60 proc. Lietuvos gyventojų uždirba mažiau nei vidutiniškai, o beveik 1600 žmonių per mėnesį gauna didesnį nei 15 tūkst. Lt atlyginimą.

Statistikų duomenimis, atlyginimų mažėjimo pernai išvengė tik vandens tiekimo, nuotėkų valymo ir atliekų tvarkymo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse dirbantys darbuotojai.

Daugiau nei 5 proc. atlyginimai mažėjo švietime, viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, finansinėje, draudimo, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veiklose.

Pernai apskritai fiksuota, kad viešajame sektoriuje atlyginimai mažėjo sparčiau nei privačiame – atitinkamai 5,1 proc. ir 2 proc., o bendras vidutinio atlyginimo vidurkis nukrito iki 2007 m. antrojo pusmečio lygio.

 

Geriausiai gyvena draudikai ir finansinių paslaugų teikėjai

Statistikos lentelėse ne vienerius metus nesikeičia geriausiai ir prasčiausiai apmokamos profesijos.

Didžiausiais atlyginimais neatskaičius mokesčių gali džiaugtis finansinėje ir draudimo veikloje dirbantys žmonės, jų vidutinis atlyginimas pernai buvo 3783 Lt, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių darbuotojai, uždirbę 2972 Lt per mėnesį, informacijos ir ryšių įmonių darbuotojai, kuriems vidutiniškai pernai mokėtas 2968 Lt darbo užmokestis.

Kur kas kukliau pagal oficialią statistiką gyveno apgyvendinimo ir paslaugų, kitų aptarnavimo sferų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių darbuotojai – jiems pernai mokėtas 1115-1576 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių.

 

25 proc. tenkinosi mažesniu nei 839 Lt atlyginimu

Praėjusių metų spalį „Sodros“ surinkti duomenys rodo, kad 25 proc. visų šalies darbuotojų gavo iki 839 Lt atlyginimą, kiti 25 proc. uždirbo 839-1400 Lt, dar ketvirtadalis gavo nuo 1400-2356 Lt, o likusiems 25 proc. mokėtas didesnis nei 2356 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

„Taigi iš viso daugiau nei 60 proc. Lietuvos dirbančiųjų pernai gavo mažiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis“, – penktadienį pristatydama naujausius duomenis sakė laikinoji Statistikos departamento direktorė Vilija Lapėnienė.

Iš sumokėtų socialinio draudimo įmokų matyti, kad daugiau nei 15 tūkst. Lt gavo 1595 darbuotojai.

 

Prognozuoja augimą ir darbuotojų viliojimą

Ne vienas ekonomistas jau anksčiau prognozavo, kad šie metai gali tapti lūžio metais darbo rinkoje, nes trūkstant kvalifikuotų darbuotojų darbdaviai ims juos vilioti vieni iš kitų ir siūlyti didesnius atlyginimus.

Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis DELFI yra sakęs, kad darbuotojų perviliojimą gali lemti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas besiplėtojančiose verslo srityse, pavyzdžiui, apdirbamojoje pramonėje, informacinėse technologijose (IT).

Kvalifikuotų darbuotojų skaičių Lietuvoje mažina ir paklausa Europos Sąjungoje, nes ten emigruoja specialistai, pavyzdžiui, kvalifikuoti statybininkai, IT specialistai. Neatmetama, kad esant dideliam nedarbui Lietuvoje, darbdaviai gali importuoti kvalifikuotus darbuotojus iš kitų šalių.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės mokymų programų vadovas, konsultantas dr. Arvydas Būta gruodžio pradžioje prognozavo, kad atlyginimai į buvusį lygį galėtų sugrįžti per porą metų, o jau šių metų viduryje arba 2012 m. gali imti trūkti darbuotojų.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 290 tūkst. bedarbių, tačiau ekonomistų nuomone, šalį kamuoja struktūrinis nedarbas, kai darbo neturi nepaklausių profesijų žmonės, o besiplečiančių sričių įmonės neranda tinkamos kvalifikacijos specialistų.

 

Rasa Lukaitytė

www.DELFI.lt