Motyvacinis testas – galimybių rodiklis?
Kalbėdamas apie pedagogikos studijas, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark sakė: „Šioje srityje labai trūksta strateginio požiūrio, nes nėra atliekamos specialistų poreikio analizės ir sunku nuspėti, kiek ir kokių specialistų reikės ateityje. Turėtų būti aiškūs poreikiai ir pagal juos formuojama tolesnė strategija. Kalbant apie pedagogikos studijas reiktų pabrėžti, kad mūsų finansavimo pobūdis turėtų būti panašus į Skandinavijos šalių, deja, taip nėra.“
Pašnekovo teigimu, motyvacinio testo atsiradimas ir su juo susiję niuansai rodo, kad verta apgalvoti, ar toks testas apkritai ką nors atskleidžia apie žmogų, kuris nori tapti pedagogu, nes komisiją sudaro du egzaminuotojai ir stebėtojas. Tad klausimas, ar jie gali objektyviai įvertinti. Motyvacinis testas lemia studijų finansavimo pobūdį: tokio testo nelaikęs žmogus gali įstoti į pedagogikos studijas, tačiau valstybinio finansavimo jis negaus“, – kalbėjo A. Mark.
Dažnai viešai prabylama apie tai, kad baigę pedagogikos studijas jauni specialistai nesiveržia dirbti į mokyklas, mat būsimus mokytojus gąsdina ne tik maži atlyginimai, bet ir praktinių įgūdžių stoka. Siekiant paskatinti jaunus mokytojus imtis darbo pagal įgytą specializaciją 2008 metais buvo pradėta vykdyti programa „Renkuosi mokyti“.
Mokyklų tobulinimo centro vadovė Eglė Pranckūnienė, kalbėdama apie jauniems mokytojams skirtą programą, sakė: „2008-aisiais atrankoje dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, šiemet sulaukėme daugiau nei 500 norinčiųjų dalyvauti.Tai rodo, kad susidomėjimas projektu tikrai auga.“
Į klausimą, kaip šių dienų visuomenė žvelgia į jaunus žmones, kurie nori tapti pedagogais, pašnekovė sakė: „Atrodytų, tarsi pati valstybė neskatina jaunų pedagogų atėjimo į mokyklas, nes jauno, tik pradedančio dirbti mokytojo atlyginimas gali skirtis nuo patyrusio mokytojo eksperto net iki 40 proc. Nors Švietimo ir mokslo ministerija jau kelerius metus deda pastangas, kad šis skirtumas išnyktų, pedagogų profsąjungos su tuo nenori sutikti.“
Problema – praktinių įgūdžių trūkumas
Kitas, pasak pašnekovės, svarbus dalykas, kuris stabdo jaunų mokytojų įsidarbinimą pagal specialybę, yra tai, jog trūksta pagalbos, susijusios su praktine šio darbo puse: „Estijoje vykdoma speciali pagalbos jaunam mokytojui programa, nes jaunam specialistui labai sunku „įsivažiuoti“ pradėjus dirbti mokykloje, mat jie negauna jokios profesinės pagalbos. Juk mokytojo darbas yra labai individualus. Jis ateina į klasę, užsidaro duris ir tai, kaip pavyksta bendrauti su mokiniais, jau tampa jo paties problema, kurią spręsti, deja, turi savarankiškai. Žinoma, yra mokyklų, kurios atkreipia dėmesį į šią problemą, bet daugelyje mokyklų tai tarsi ignoruojama ir būtent todėl labai mažai jaunų mokytojų pasilieka dirbti mokykloje ilgesnį laiką. Dažnai jauni pedagogai keičia darbą jau po pirmųjų arba antrųjų mokslo metų, nes maži atlyginimai ir profesinės pagalbos trūkumas nusveria norą dirbti pagal specialybę.“
Pasak moters, programa „Renkuosi mokyti“ turi du pagrindinius tikslus: siekiama, kad mokyklose būtų kuo daugiau jaunų, motyvuotų dirbti su vaikais mokytojų ir norima, kad per dvejus metus, tiek laiko trunka dalyvavimas programoje, jauni mokytojai įgautų patirties. „Net jei po dvejų metų šie žmonės rinksis dirbti kitą darbą, tai bus žmonės, suprantantys, kas vyksta mokyklose, ir vertinantys pedagogo darbą, bus geresni tėvai, nes turės patirties, kaip mokomi vaikai, puoselės garbaus požiūrio į vaiką vertybes“, – kalbėjo E. Pranckūnienė.
Apie tai, kaip vertina nuo šių metų stojantiesiems į pedagogiką įvestą motyvacinį testą, moteris sakė: „Šią naujovę vertinu labai teigiamai, nes tai vienas iš poveikių, kurį padarė programa „Renkuosi mokyti“. Labai svarbu, kad dirbti į mokyklas ateitų žmonės, atrinkti pagal tam tikras kompetencijas, kurių nereiktų įgauti iš naujo, o plėtoti jau turimas. Labai svarbios mokytojauti pasiruošusių žmonių vertybės ir motyvacija. Iki šiol vos 10–15 proc. baigusiųjų Vilniaus pedagoginį universitetą eidavo dirbti į mokyklas. Buvo suformuota tokia nuomonė, kad, pabaigus pedagogikos studijas, gyvenime galima veikti, ką tik nori, o ir pati įstaiga garsėjo tuo, kad studijuoti ten nėra labai sunku, ir taip pritraukdavo daug studentų, kurie negalvojo tapti mokytojais.“
Norinčių tapti dirbti mokytojais netrūksta
Nors studijuosiančių valstybės lėšomis būsimų pedagogų šiemet į šalies aukštąsias mokyklas buvo priimta mažiau, o ir apie patį darbą mokyklose sklando nemažai neigiamų atsiliepimų, ypač akcentuojama, kad vaikai kur kas geriau išmano savo teises nei pareigas, kalbėdama apie ateities perspektyvas pašnekovė sakė: „Žinoma, jauni žmonės turi pačių įvairiausių siekių gyvenime, bet iš savo praktikos galiu pasakyti, kad yra nemažai jaunų žmonių, kurie gyvenime nori nuveikti šį tą prasmingo ir ieško iššūkių. Džiugu, kad yra ir darbą vertinančių ne tik pagal gaunamą atlygį.“
alfa.lt informacija
