Posėdyje svečio teisėmis dalyvavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultantas Romas Turonis.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas pristatė būsimą Vaikų pasirenkamojo (neformalaus) švietimo finansavimo modelio aprašą. Seimo nariams ir švietimo bendruomenei daug klausimų kėlęs problemos sprendimas turės pajudėti iš vietos. ŠMM siūlo keisti sąvokas ir reformuoti sektoriaus finansavimo principus. Įvedama nauja sąvoka – pasirenkamasis švietimas, kuris bus skirstomas į dvi dalis: papildantis (menai, dailė, muzika, šokis, sportas) ir neformalusis (papildomas ugdymas įvairiuose būreliuose).
Abi pasirenkamojo švietimo dalys bus finansuojamos „pinigai paskui vaiką“ principu t.y. įdiegiama moksleivio krepšelio metodika. Preliminariai skaičiuojama, jog muzikos mokymuisi būtų skiriama 3500 Lt vienam vaikui per metus, dailei – 2000 Lt, sportuoti – 2000 lt. Būrelį, studiją, klubą ar kitą veiklą pasirinkusiam vaikui planuojama skiri 1200 Lt per metus. Tikimasi, kad tokiu būdu bus sudarytos galimybės pasirenkamajame švietime dalyvauti dvigubai didesniam vaikų skaičiui.
Nors Seimo nariai turėjo koncepcijos autoriams klausimų, buvo vieningai pritarta tokiam modeliui. Pasak LŠPS atstovo Romo Turonio, mokytojams irgi turėtų patikti tokia sistema. Ji aiškesnė, apsaugota nuo krizinių finansavimo griūčių ir savivaldybės politinių vėjų. Mokytojų darbo sąlygos šiame sektoriuje turėtų po truputi gerėti, o atlyginimai didėti.
Aštresnes diskusija kėlė kitas klausimas – mokyklų tinklo pertvarkos užbaigimas ir jo teisinis reglamentavimas. Šį klausimą pristatė Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius ir viceministras V. Bacys. Ministras kalbėjo, jog pertvarka vyksta jau 10 metų ir ją stabdyti ar grįžti atgal būtų neracionalu. Jam antrino viceministras ir Alytaus švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kuris pateikė Alytaus miesto mokyklų pertvarką kaip gerą pavyzdį.
„Daugumoje savivaldybių tinklas tvarkomas. Sunkiausiai ir lėčiausiai procesai vyksta Vilniuje ir Kaune“, – kalbėjo komiteto pirmininkas V. Stundys. Seimo nariai kėlė klausimą, kaip nesupriešinant visuomenės išspręsti problemą. Daug ginčų kilo dėl vidurinių mokyklų likimo. Keletas Seimo narių emocingai agitavo už vidurinių išsaugojimą. Jiems antrino Tėvų forumo atstovai, įteikę Seimo nariams šimto mokyklų bendruomenių parašus dėl vidurinių mokyklų išsaugojimo. Tačiau dauguma komiteto narių pripažino, kad vidurinė mokykla jau yra atgyvena.
Todėl buvo prieita išvados, kad vidurinių 2012 metais nebeliks, tačiau įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose bus išplėsti atskiri atvejai, kada galės egzistuoti „ilgoji gimnazija“ (nuo 1 iki 12 klasės). Tai priemiesčio, paribio, pasienio zonos, netradicinį ugdymą vykdančios (konfesinės, Valdorfo, Montesori ir kt.) bei kaimo vietovėse esančios mokyklos. Poįstatyminiuose aktuose bus numatyta, kada gimnazija ir progimnazija galės būti po vienu stogu.
Sutarta, kad Švietimo įstatyme bus įrašyta nuostata, kad savivaldybė pertvarkydama mokyklų tinklą privalės paisyti bendruomenės poreikių. Komiteto sprendimus turės patvirtinti visas Seimas.
Pasak LŠPS atstovo Romo Turonio esminiai mokyklų tinklo pertvarkos klausimai yra ne tiek įstatymo reglamentavime, kiek poįstatyminiuose aktuose bei savivaldybių sprendimuose. „Kokie skaičiai bus įrašyti Vyriausybės nutarime, kiek vaikų turi būti klasėje, kad būtų leista formuoti 11 klasę bei gimnazijų akreditacijos modelis – tai pagrindiniai dalykai dėl ko dar reiks nemažai padirbėti“, – teigia R. Turonis. LŠPS sieks, kad būtų kuriamas optimalus mokyklų tinklas, o sistema neskatintų žiaurios konkurencijos.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
