Senatvės pensijos
Profesinių sąjungų bei savivaldybės atstovai griežtai pasisako prieš pensinio amžiaus didinimą šiuo metu, todėl siūlo nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį,- pavyzdžiui, po 4 mėnesius per metus ir pradedant ilginti pensinį amžių nuo 2012 m. sausio 1 d. Manoma, kad pensinio mažiaus apskritai nereiktų didinti, jeigu senatvės pensijos būtų apmokestinamos, t.y. jei tiek gyventojų pajamų, tiek ir socialinio draudimo mokesčiai būtų skaičiuojami nuo visų gaunamų pajamų.
AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga siūlo asmenims, 10 ir daugiau metų darbe nuolat susiduriantiems su padidintos profesinės rizikos veiksniais, nustatytą pensinį amžių sutrumpinti penkeriais metais.
Lietuvos švietimo darbuotojų Mažeikių rajono susivienijimas siūlo nedidinti pensinio amžiaus pedagogams, o sutrumpintį jį 5 metais. Vyriausybės nutarimu yra pripažinta, jog šios profesijos asmenys dirba padidintomis emocinės, protinės, fizinės ir psichologinės įtampos sąlygomis, todėl ir pensinį amžių reikia nustatyti panašiai kaip ir kitoms, tokiomis sąlygomis dirbančioms asmenų grupėms, pavyzdžiui, statutiniams darbuotojams.

Pensijų kaupimas
Trišalės tarybos nuomone, pensijų kaupimo sistemą paversti valstybės privalomos pensijų sistemos dalimi nebūtų teisinga. Neteisinga būtų ir visą fondų administravimo naštą perkelti ant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pečių: VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai surenka įmokas, VSDF valdyba paskirsto privatiems pensijų kaupimo fondams lėšas, beje, perveda visas priskaičiuotas, o ne sumokėtas įmokas – ir visa tai atlieka nemokamai.
Todėl siūloma bendrovėms, vykdančioms pensijų kaupimą, nustatyti administravimo mokestį už surinktas lėšas, už pervedamas įmokas, už atliekamą apskaitą, kurį tokia bendrovė turėtų mokėti iš lėšų, kurias ir dabar gali atskaityti iš dalyvio pensijų turto. Be to, dalyvavimas pensijų kaupime turėtų būti tik savanoriškas.

Išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia pakeisti tikslines kompensacijas atitinkamomis paslaugomis, kurių dabar esą nepakankamai teikiama, be to, motyvuojama „piktnaudžiavimu neįgalumu“. Mažeikių trišalė taryba mano, jog dėl piktnaudžiavimo kalti medikai, kurie nustato neįgalumą, o dėl paslaugų trūkumo – atitinkamos socialinės įstaigos. Pakeisti tikslines kompensacijas vien socialinėmis paslaugomis, anot mažeikiškių, netikslinga, nelogiška  ir iš dalies pavojinga. Todėl jie siūlo palikti galimybę tikslinių kompensacijų gavėjui apsispręsti, ko jam reikia – finansinės paramos ar socialinių paslaugų. Taip pat taryba siūlo išplėsti valstybės finansuojamų socialinių paslaugų spektrą, kad jos taptų labiau patrauklios (ypač derinant valstybės ir artimųjų teikiamas socialines paslaugas), kartu keičiant apmokėjimą už socialines paslaugas; pertvarkyti globėjo ar rūpintojo darbo stažo skaičiavimo tvarką, taip apsaugant savo artimą globojantį asmenį nuo kvalifikacijos praradimo ir išstūmimo iš visuomeninio gyvenimo.

Motinystės ir tėvystės išmokos
Darbo grupės pasiūlymas mokėti motinystės (tėvystės) pašalpas mažinant mokėtiną išmoką kas pusė metų, mažeikiškių nuomone, nėra racionalus, kadangi išmokų perskaičiavimas tik didina administravimo išlaidas bei painioja išmokų gavėjus. Todėl siūloma nustatyti fiksuotą vaiko išmoką (pvz., ne mažesnę kaip 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimalios algos), kuri turėtų būti finansuojama valstybės ir būtų mokama kas mėnesį gimus kiekvienam vaikui, nepaisant tėvų turimo valstybinio socialinio draudimo stažo. Asmenims, turintiems mažiausiai 36 mėnesius valstybinio socialinio draudimo stažo motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, mokėti fiksuotą vaiko išmoką iš valstybės biudžeto (kas mėnesį) bei papildomai motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Jos dydis galėtų siekti iki 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, gauto per pastaruosius 36 mėnesius. Mokėti šias išmokas dvejus metus.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas
Darbo grupės pasiūlymas perduoti šią draudimo rūšį privačioms draudimo bendrovėms sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Kyla klausimų, kas kontroliuos, ar darbo sąlygos vienoje ar kitoje įmonėje yra tinkamos ir saugios. Dabar, nustačius pažeidimus, teisę bausti turi valstybinės institucijos, kurios ir kontroliuoja, kad būtų laikomasi nustatytų normų. Pagal darbo grupės siūlymą, privati draudimo bendrovė, nustačiusi pažeidimus, turės pranešti apie tai įgaliotai institucijai. Ši savo ruožtu privalės atlikti papildomą tyrimą dėl vienokio ar kitokio pažeidimo, kas dvigubins tiek privačios, tiek valstybinės institucijos administravimo išlaidas, o lėšos, tikėtina, bus išskaičiuojamos iš asmens, mokančio aptariamąjį draudimą.
Mažeikių trišalei tarybai klausimų kyla ir daugiau. Todėl ji siūlo nekeisti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo rūšies administravimo, racionalizuoti mokamų išmokų apskaičiavimą bei už vieną draudiminį įvykį mokėti tik vieną išmoką, taip pat – keisti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokų tarifo apskaičiavimą atsižvelgiant į eismo įvykių, įvykusių darbo metu, kaltininkus. Dar vienas siūlymas – profesines ligas laikyti draudiminiais įvykiais nustatant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įmokos tarifą.

Ligos draudimas
Mažeikių rajono savivaldybės, darbdavių ir profsąjungų atstovai nepritaria ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad už pirmas 7 kalendorines dienas arba 5 darbo dienas ligos pašalpą darbuotojui mokėtų darbdavys. Mažeikiškiai teigia, kad tai diskriminuoja darbdavius ir apsunkina jų ir taip nelengvą padėtį, ir rekomenduoja nekeisti ligos draudimo reglamentavimo bei mokėjimo tvarkos. Profsąjungos ir „Sodros“ atstovai mano, kad tvarka turėtų išlikti nepakeista. Trišalė kaip alternatyvą siūlo už pirmą sirgimo dieną iš viso nemokėti ligos pašalpos, už antrą – mokėtų darbdavys nuo 80 iki 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, o toliau taip, kaip nustatyta dabar galiojančiuose teisės aktuose.

Sistemos finansavimas ir administravimas
Darbo grupės koncepcijoje pabrėžiama, kad socialinio draudimo įmokas tikslinga perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes perdavus mokesčių rinkimą į vienas rankas esą bus sutaupoma administravimo lėšų. Panagrinėjusi darbo grupės skaičiavimus bei VSDFV Mažeikių skyriaus situaciją, Mažeikių trišalė taryba konstatuoja, kad vadinamasis taupymas tik padidins, o ne sumažins administravimo išlaidas, todėl tokių funkcijų perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai visiškai netikslingas. 
Taip pat siūloma valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą papildyti apmokestinant surenkamų duomenų teikimą tretiesiems asmenims, o  kitiems fondams (pensijų kaupimo bendrovėms) numatytas lėšas pervesti nuo faktiškai surinktų socialinio draudimo įmokų sumos, o ne nuo priskaičiuotos.

Valstybinės pensijos ir rentos
Mažeikių trišalė pritaria nuomonei, kad reikia atsisakyti privileginių valstybinių pensijų bei išmokų dubliavimo, tačiau jai kelia abejonių siūlymas vienkartines išmokas skirti motinoms ar tėvams, išauginusiems ir gerai išauklėjusiems penkis ir daugiau vaikų. Taip pat siūloma vaikų auginimo laikotarpius įskaityti į pensijų darbo stažą.
Socialiniams partneriams neaišku, iki kelerių metų laikytina, jog tėvai vaiką augino, bei kaip bus mokama būsima pensija, nes „dovanotas“ stažas bus visiškai be draudžiamųjų pajamų. Optimaliausias variantas, mažeikiškių nuomone, būtų tiek nusipelniusiems tėvams, tiek nukentėjusiems nuo okupacijos asmenims mokėti valstybines pensijas, neskaičiuojant jokio „dovanoto“ stažo.

“Lietuvos profsąjungos” 2010 m. Nr. 3