„Įtikinėjame žmones, kad būdami vieningi – būsime daug stipresni, ir darbdavys dar labiau mūsų paisys. Ne profsąjungos narys turi jaustis tiesiog nepatogiai šalia nario, kuris prisideda prie organizacijos, ginančios jo interesus, išlaikymo. Agitacija baigiasi visi mūsų susitikimai padaliniuose“, – sako Virginija ir kukliai pamini, kad tai jau duoda vaisių: po truputį daugėja narių. Po kiekvieno susitikimo atsiranda po kelis norinčiuosius stoti į organizaciją.
„Mes nebijome tų, kurie naudojasi profsąjungos iškovojimais niekuo neprisidėdami patys, pavadinti parazitais“, – šypsosi pirmininkė ir prisimena atvejį, kai vieno padalinio darbuotojai – profsąjungos nariai – nusprendė boikotuoti ne profsąjungininkus: su jais tiesiog nebendravo. Po kiek laiko šie įstojo į organizaciją.
Profsąjungininkai tokią patirtį atsivežė iš Danijos. „Paklausti Danijos profsąjungų nariai, kaip jie elgiasi „parazitų“ atžvilgiu, atsakė, jog mes su jais nebendraujame, jie nėra mūsų komandos nariai. Tai – veiksminga priemonė, nes niekas nenori būti nuošalyje, – visi siekia neišsiskirti iš kolektyvo“, – prisimena V.Vilimienė.
Užsidegę patys ieškojo, kaip uždegti kitus. Siekdama pasidalinti patirtimi bei sugalvoti naujų būdų nariams pritraukti AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga vasario mėn. surengė seminarą „Profsąjungos stiprybė – vienybėje“. Į renginį buvo pakviesti ir kitų Žemaitijos regiono profsąjungų atstovai.
Pagrindinį pranešimą skaitė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, kuris, V.Vilimienės žodžiais, „nepabūgęs didžiulės pūgos, atvyko traukiniu“.
Profsąjungininkai džiaugiasi ir dėkoja LPSK pirmininkui už atvykimą ir pasidalijimą patirtimi. „Jis tiesiog uždegė mūsų profsąjungų atstovus, kurie vėliau, darbo grupėse, tiesiog kūpėjo idėjomis, karštai diskutavo. Suformuluota nemažai gerų pasiūlymų, sudėliotos veiklos kryptys, prioritetai. Šiems metams turime darbo planą, pagal kurį ir dirbsime“, – sakė V.Vilimienė.
O tarp pasiūlymų buvo: rengti seminarus, vystyti profsąjungos narių ir ne narių švietimą, plačiai viešinti profsąjungos veiklą, profsąjungų lyderiams dažniau dalyvauti susitikimuose su darbuotojais, siekti visų lygmenų profsąjungų vienijimosi, viešai įvertinti aktyvius profsąjungininkus (beje, AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga turi aktyvistų skatinimo strategiją), pagerbti už ilgametį sąžiningą darbą, vystyti projektinę veiklą, suteikti nuolaidų tam tikroms paslaugoms.
Buvo ir gana originalių pasiūlymų: informacinio centro, galbūt net mobilaus, įsteigimas. Tai galėtų būti autobusiukas, ant kurio užrašytas šūkis „Stok į profsąjungą ir tavo teisės bus apgintos!“ Taip pat siūlyta profsąjungai su visais nariais sudaryti atstovavimo ir gynybos sutartį; ne profesinės sąjungos nariams numatyti 0,5 proc. mokestį nuo atlyginimo, kuris būtų nukreipiamas į kolektyvinės sutarties priežiūros fondą, arba siekti, kad už sutarties vykdymo priežiūrą mokėtų darbdavys. Sukurtas ir originalus šūkis: „Ne profsąjungos nary, neatsakingas tu. Tau minusą dedu!“
„Lietuvos profsąjungos“ 2010 Nr. 2
