Pranešimus skaitė LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas prof. Romas Lazutka, Darbo socialinių tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis, Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė.
PRIIMTA NAUJA ORGANIZACIJA
Seminaro pradžioje jį vedęs Federacijos pirmininkas Janušas Lebedevas pristatė Tarybos nariams naują profesinę sąjungą, pareiškusią norą prisidėti prie Radioelektronikų šakos. Kaip LP jau pranešė, spalio 7 d. Lietuvos – Norvegijos elektronikos bendrovėje „Kitron“ (Kaunas) buvo įsteigta profesinė sąjunga, kuri ir nutarė prisijungti prie Radioelektronikų šakos.
Naujosios profsąjungos pirmininkė Dalia Vilimaitė pristatė organizaciją Federacijos tarybai ir aktyvui, Taryba vienbalsiai priėmė naująją organizaciją į Radioelektronikų federaciją.
LIETUVOJE – APIE 150 TŪKST. PROFSĄJUNGOS NARIŲ?
A.Černiauskas savo pranešimui skirtą laiką skyrė pastarųjų dienų aktualijai: Vyriausybės bandymui ignoruojant būtiną dialogą su profsąjungomis ir darbdaviais priimti „porinkiminį“ sprendimą: vienu proc. padidinant piliečių mokesčius atgaivinti „Sodros“ biudžetą.
Jam gelbėti, LPSK pirmininko nuomone, svarstytinos kelios išeitys: padidinti minimalią algą; panaikinti socialinio draudimo lengvatas (padidinant, pavyzdžiui, nedidelį autorinio honoraro apmokestinimą); vykdant mokesčių reformą, pavyzdžiui, įvedant viršpelnių mokestį.
Suderintiems tarp socialinių partnerių sprendimams Trišalėje taryboje rasti turime nedaug laiko, priminė A.Černiauskas, – apie gruodžio vidurį turi būti priimamas kitų metų Valstybės biudžetas.
Atsakydamas į klausimą, kiek dabar Lietuvoje yra profesinių sąjungų narių, A.Černiauskas atsakė, kad LPSK narių (sprendžiant pagal nario mokesčio įmokas) šiuo metu yra apie 93 tūkst. Kiti du centrai ir neasocijuotos profsąjungos, LPSK vadovo skaičiavimu, šalies profsąjungų narių skaičių gali „pritempti“ iki 150 tūkst.
Ta proga A.Černiauskas pastebėjo, kad ne tiek profsąjungos narių gausa, kiek jų solidarumas, visuomenės pilietiškumas lemia socialinius iškovojimus, ir pateikė socialiniu bei pilietiniu kovingumu pasižyminčios Prancūzijos (kurioje profsąjungos narių yra tik 8 proc. samdomųjų) pavyzdį.
GYVENIMAS GERĖJO… SKOLON
Prof. R. Lazutka darbotvarkėje numatytą pranešimo temą „Darbo užmokesčio didėjimas ir socialinė gerovė“ išplėtojo suskirstydamas pranešimą į keletą savaime įdomių temų.
Profesorius teigė, kad, nepaisant paplitusių skeptiškų nuomonių, tenka pripažinti, kad darbo užmokestis pastaraisiais metais pakilo ne tik „popieriuje“, bet ir realiai, net įvertinus lygiagrečiai kilusias plataus vartojimo prekių kainas. Tačiau jis skeptiškai atsiliepė ir apie „Rytų Europos stebuklo“ mitą, nes atlyginimai kilo „skolon“. Ateis metas, kai juo teksią ilgam įšaldyti.
Tad negalime teigti, kad sėkmingai vejamės Europos Sąjungos senbuves. Be to, mes nuo ES vis labiau atsiliekame pagal pelno pasiskirstymą tarp kapitalistų ir darbdavių.
Atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių, socialinė atskirtis šalyje auga ne tik dėl to, kad socialdemokratai, būdami valdžioje, vis dėlto neįvedė progresinio mokesčio. Viena iš rimtų atsilikimo priežasčių – silpna darbuotojų „derybinė galia“, t.y. šalies profsąjungų silpnumas. Apie tai, profesoriaus nuomone, byloja ir tai, jog Lietuvoje iki šiol beveik nebuvo streikų,- žmonės „protestavo“ emigruodami į užsienį.
GEROVĖS VALSTYBĖ GALI BŪTI SUKURTA IR NETURTINGOJE ŠALYJE
R. Lazutka ginčija nuomonę, jog Lietuva esanti per daug neturtinga, jog galėtų sukurti gerovės valstybę. Jis cituoja vieno autoriteto suformuluotą geruvės valstybės apibrėžimą: „dviejų priešybių – kapitalistinės ekonomikos ir demokratinės valstybės santuoka“.
Kapitalistinė ekonomika, laisvoji rinka be demokratinės valstybės dalyvavimo negali užtikrinti visuotinės gerovės. Priešingai laisvosios rinkos propaguotojams, valstybei nesikišant į pelnų perskirstymą galų gale pralaimi ir kapitalas, ekonomikos progresas, teigė mokslininkas.
Nemažą paskaitos dalį R.Lazutka paskyrė sugriauti „dešimčiai paplitusių mitų“. Be, jo nuomone, nepagrįsto teiginio, neva skurdžioje Lietuvoje gerovės valstybė neįmanoma, profesorius kritikavo ir kitus mitus, k.a.: „asmuo visada racionaliau leidžia pinigus negu valstybė (valstybė vertės nekuria)“; „valstybė turi finansuoti tik viešąsias gėrybes (tarkime, šalies gynybą)“; „pelno perskirstymu visuomenės gerovė nekuriama, tik vienų gerovė didinama kitų gerovės sąskaita“; „Lietuvoje jau veikiąs progresinis pajamų mokestis“; „sumažinus mokesčio tarifą valstybė gaus daugiau pajamų ir atvirkščiai“ ir kiti Laisvosios rinkos instituto skleidžiami, o žiniasklaidos paslaugiai eskaluojami mitai.
PRIVAČIŲ PENSIJOS FONDŲ PROBLEMA
Dr. B.Gruževskis pranešime „Socialinio dialogo svarba ir galimybės ekonomikos globalizavimo sąlygomis“ išdėstė darbo santykių, socialinio dialogo vyksmo mechanizmą. Ekonomikos plėtrą, kuriai netrukdytų socialiniai konfliktai, B.Gruževskio nuomone, garantuoja trys faktoriai: socialinis dialogas, įstatymai ir socialinė įmonės atsakomybė.
Pagrindinis socialinio dialogo lygmuo įmonės lygmuo. Nacionalinis socialinio dialogo lygmuo yra tik Slovėnijoje ir Lietuvoje (Trišalė taryba).
Teigiamai vertindamas globalizaciją bei techninį progresą, lektorius kartu pastebėjo, kad žmogus vis labiau išstumiamas iš gamybos.
Abu mokslininkai nemaža dėmesio skyrė privačių pensijų fondų kūrimui pervedant į juos „Sodros“ lėšas ir problemai, ar neverta šiuo metu, artėjančios krizės akivaizdoje, tai pristabdyti. R.Lazutka atkreipė dėmesį į tai, kad į privačius fondus pervedantieji pinigus piliečiai dažnai tai daro aklai pasitikėdami bankiniam ir kitam kapitalui tarnaujančiais ekspertais, kai šiuo metu yra galimybė (pavyzdžiui, internete) pasiskaičiuoti, ar konkrečiam asmeniui tai naudinga ar ne.
SEMINARO DALYVIAI BUVO AKTYVŪS
Seminaro dalyviams šį kartą teko nelengvas intelektualinis krūvis: moksliniai pranešimai, kad ir populiaria ir įtaigia forma perteikiami, buvo iliustruojami specialių tyrimų bei statistikos lentelėmis. Vis dėlto auditorijoje netrūko profsąjungininkų, kurie kėlė kvalifikuotus klausimus ir net polemizavo (pavyzdžiui, su dr.B.Gružesvskio kai kuriais teiginiais apie globalizaciją).
Ypač į daug papildomų klausimų teko atsakyti VDI atsakingai darbuotojai Irinai Janukevičienei, įtaigiai ir suprantamai išdėsčiusiai darbotvarkėje paskelbtą pranešimą: „Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso pakeitimai. Profsąjungų galimybės efektyviau atstovauti žmonių interesams“.
Seminaro dalyviams buvo išdalyta ir metodinė medžiaga.
(Juozas Steponas)
