Vakar Premjeras pasikvietė profesinių sąjungų lyderius, šiandien Vyriausybės atstovai dalyvavo Pramonininkų konfederacijos posėdyje.
Trišalės tarybos posėdyje, dalyvaujant socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrams, lengvai sutarta tik dėl vieno – Vyriausybė negali mažinti savo socialinių įsipareigojimų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė posėdžio pradžioje pristatė susidariusią situaciją. Ji teigė, jog Seimas Vyriausybės teikiamus pasiūlymus dėl papildomų socialinių įsipareigojimų, kartais „pagerindavo“, o vienas milijardas rezervinių lėšų „Sodros“ biudžete esą buvo tikrai, tik šiais metais jis beveik visas ir bus išnaudotas.
Motinystės ir tėvystės padidintos išmokos esą jau duoda rezultatų, gimstamumas didėja, o Vyriausybės siūlė neišmokėtas pensijas dirbantiems pensininkas grąžinti už dvejus metus, tačiau Seimas „ištempė“ iki septynerių.
Ministrė siūlė solidarumo vardan atsisakyti vieno proc. iš darbo užmokesčio ir atiduoti jį „Sodrai“, tačiau esą jeigu būtų rasta būdų, kaip dar rasti 350 mln., šio siūlymo būtų atsisakyta. Pasak jos, buvo svarstytas ir skolinimosi variantas, tačiau palūkanos esą labai didelės, o skolą vis tiek kažkada reiktų atiduoti.
Socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus Mindaugo Mikailos teigimu, matydama, jog nepavyks padengti kitų metų biudžeto išlaidų, Socialinio draudimo fondo valdyba pasiūlė sprendimą, atitinkantį jos kompetenciją – 1 proc. padidinti darbuotojų socialinio draudimo įmokas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Gražina Gruzdienė stebėjosi, kodėl tik dabar staiga paaiškėjo, kad „Sodros“ biudžete atsiranda „skylė“, juk jau gerokai anksčiau buvo aišku, kad „Sodra“ visų prisiimtų įsipareigojimų „nepaveš“. Profsąjungas piktina, kad nebuvo ieškota kitų būdų, o priimtas pats paprasčiausias, tačiau skriaudžiantis labiausiai pažeidžiamus žmones sprendimas, be to, dar ir slapta.
Posėdžiui pirmininkavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Povilas Vytautas Žiūkas teigė, jog pasirinktas kelias – jokia naujovė. Jis priminė, kad 2000 m. be didelio triukšmo darbdaviai sutiko papildomai mokėti 1 proc., o darbuotojai – 2 proc. socialinio draudimo įmokų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, jog iš Stabilizavimo fondo kitais metas „Sodrai“ bus skirta 600 mln. ir daugiau skirti nėra jokių šansų. Tačiau to neužtenka biudžeto stabilizavimui. Jis taip pat neatsakė ir į klausimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, nors ministrė V.Blinkevičiūtė teigė tam pritarianti. Šio klausimo nesvarstyti šitame posėdyje, o nukelti į kitą, primygtinai prašė ir darbdavių atstovai.
Profsąjungų pasipiktinimą sukėlė privačių pensijų fondų sistema. Apgavystės būdu žmonės esą pasirašė sutartis ir dabar iš „Sodrai“ mokamo socialinio draudimo įmokų 5,5 proc. pervedama į privačius pensijų fondus. Pasak „Solidarumo“ pirmininkės Aldonos Jašinskienės, labiausiai stebina tai, kad „laisvas žmogus laisvoje Lietuvoje padaręs klaidą“ nebegali tų procentų nukreipti atgal į „Sodrą“. Dėl to esą profsąjungos per Seimą ketinančios kreiptis į Konstitucinį teismą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė teigė, jog dėl to panikos kelti nereikėtų. Per 30 d. nuo sutarties pasirašymo žmonės turi galimybę ją nutraukti, o vėlesnis „lakstymas pirmyn atgal“ atneštų tik nuostolių. „Jeigu žmonės dabar grįžtų į „Sodrą“ su mažesniais pinigais, ką daryti? Mokėti jiems mažesnes pensijas?“, – klausė ji.
Į profsąjungų siūlymą nuo 5,5 iki 2,5 proc. mažinti „Sodros“ nuo kiekvieno apdraustojo privatiems pensijų fondams mokamas įmokas sureagavo M.Mikaila. Pasak jo, priėmus tokį sprendimą gali prasidėti teismai ir tuos pinigus tektų grąžinti dar ir su delspinigiais. Panašiai esą atsitiko su sprendimu dirbantiems pensininkams nemokėti pensijų. Pramonininkų konfederacijos atstovo Jono Guzavičiaus teigimu, tai svarstytinas variantas, o teismų galima būtų išvengti teisingai suformulavus reikalingus teisės aktus.
Profsąjungoms pageidaujant konkretumo, darbdaviai, o ypač Vyriausybės atstovai siūlė nutarimus formuluoti aptakiai, neįvardijant skaičių, kad esą nebūtų sukelta panika visuomenėje. R.Šadžius prašė neskubėti ir į nutarimą netraukti, kad Trišalė nepritaria „Sodros“ biudžeto projektui.
Šiaip ne taip pavyko suformuluoti nutarimą, jog trišalė taryba nepritaria „Sodros“ biudžeto subalansavimui didinat socialinio draudimo įmokas. Buvo siūlyta nutarimą su partneriais derinti jau po posėdžio, tačiau Trišalės tarybos sekretorius Mindaugas Kuraitis priminė, jog paskutinį kartą tam prireikė trijų savaičių.
Taigi posėdyje siūlyti būdai, kaip galima būtų gauti papildomų lėšų į „Sodros“ biudžetą arba valstybės biudžetą, iš kurio būtų subsidijuojama „Sodra“: naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas; didinti MMA: didinti žmonių, dalyvaujančių socialinio draudimo sistemoje, skaičių; mažinti į privačius pensijų fondus pervedamų socialinio draudimo įmokų procentą; pensijų „nepriemokų“ išmokėjimą išdėstyti per kelerius metus; panaikinti papildomas atostogas už darbo stažą įmonėje; sumažinti „Sodros“ valdymo išlaidas; liberalizuoti darbo santykius, kad žmonės daugiau uždirbtų ir daugiau mokėtų mokesčių; peržiūrėti galimybę iš privačių pensijų draudimo fondų grįžti į „Sodrą“; įvesti turto mokestį; pakoreguoti motinystės/tėvystės išmokų reglamentavimą, kad antraisiais vaiko gyvenimo metais būtų sudarytos sąlygos mamai arba tėvui dirbti, bet gauti mažesnes socialines išmokas (šiuo metu – pirmais vaiko gyvenimo metais motina arba tėvas gauna 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto atlyginimo).
Šiuos pasiūlymus, pasvėrus visus privalumus ir trūkumus, numatyta svarstyti išplėstinėje Socialinio draudimo fondo taryboje bei kitame, eiliniame, Trišalės tarybos posėdyje, numatytame spalio 28 dieną.
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
