​Per praėjusius metus pagrindinės pragyvenimo išlaidos Europoje (kaip būsto ir komunalinių paslaugų) augo keturis kartus greičiau nei atlyginimai.

​Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. ES valandinis atlyginimas vidutiniškai augo 4,4 proc. Kadangi pernai bendra ES infliacija siekė 9,2 proc., tai reiškia, jog pernykštis atlyginimų augimas buvo dukart lėtesnis nei pašoko pragyvenimo išlaidos.

Krito perkamoji galia

Šis atotrūkis dar didesnis kalbant apie pagrindinių pragyvenimo išlaidų pabrangimą: išlaidos būstui ir komunalinėms paslaugoms ES kilo keturiskart greičiau nei atlyginimai (18 proc.), o lyginant su transporto ir maisto kaštais – tris kartus (12 proc.) (lentelė atskiroms šalims).

Tikrieji atlyginimai, t. y. įvertinus infliacijos poveikį, šiemet vidutiniškai krito ES šalyse narėse 9 proc. Tuo metu tikrieji pelnai augo 1 proc.

Dar daugiau – Europos centrinio banko duomenys rodo, kad pelno maržos 2021 m. kilo, o 2022 m. buvo didesnės nei vieneto darbo sąnaudos. Tai reiškia, kad pelno maržų kilimas vaidino svarbesnį vaidmenį infliacijos augimo kontekste.

Pasak Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinės sekretorės Esther Lynch, ši statistika dar kartą parodo, kad darbuotojai yra infliacijos aukos, o ne priežastis.

„Už šių skaičių stovi realūs žmonės, besistengiantys padėti maisto ant stalo, šildyti savo būstus ir padengti transporto išlaidas į darbovietes. Tokia situacija sukelta kompanijų, ypač veikiančių energijos ir maisto sektoriuose, bandančių pasinaudoti tiekimo grandinių problemomis ir užkelti kainas, kad pasidarytų rekordinius pelnus, – sako ji. – Laikas, kad Europos politikai baigtų bausti infliacijos aukas stabdant atlyginimų kilimą, o kovotų su realia infliacijos priežastimi apmokestinant perteklinius pelnus.“

Parengta pagal Europos profesinių sąjungų konfederacijos informaciją