Kovo 9 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (aiškinamasis raštas).
Paaiškėjus, jog tarybos nariams kyla daug klausimų, taip pat turima nemažai pastabų, LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasiūlė projektą perkelti į Darbo santykių komisiją prie Trišalės tarybos, kur darbdavių ir profesinių sąjungų ekspertais galės detaliau išnagrinėti projektą ir pateikti pastabas ir pasiūlymus. Tuomet projektas dar kartą grįžtų į Trišalę tarybą.
LPSK prašymu į darbotvarkę įtraukus klausimą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), pranešimą padarė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė. Ji paneigė gandus, jog vyriausybė neva sąmoningai neteikia informacijos apie RRF planą. Taip pat ji paminėjo, jog ši priemonė – tik dar vienas šaltinis, iš kurio galima finansuoti vyriausybės planus.
Anot viceministrės, RRF iš EK ateina su konkrečiais reikalavimais. Vienas jų – refomos, taip pat nurodyti prioritetai: žaliasis kursas ir skaitmeinė darbotvarkė bei EK rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimas.
RRF plano rengimo grafikas:
Preliminarios lėšų proporcijos:
Patariamosios tarybos prie vyriausybės rekomendacijos:
Viceministrė pažymėjo, jog tai tebuvo apžvalga “iš paukščio skrydžio”, konkretumo bus po kelių savaičių.
Inga Ruginienė apgailestavo, jog šią informaciją pavyko gauti tik jos pasiprašius, nors socialiniai partneriai turėję būti į procesus įtraukti anksčiau. Jos teigimu, girdime daug idėjų, daug reformų, tačiau pernelyg mažai detalių. “Mums labai svarbu, kaip lėšos iš visų minėtų šaltinių bus panaudotos darbuotojų, gyventojų labui, ar pinigai nenuguls vienoje ar keliose kišenėse”, – kalbėjo ji ir priminė, kad Europos Komisija primygtinai yra nurodžiusi RRF planą derinti su socialiniais partneriais.
Taip pat posėdyje SADM iniciatyva įvyko diskusija apie Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašą, kurį siūloma papildyti nuostata, kad registruojant sutarti turėtų būti nurodyta, kiek darbuotojų apims sutarties taikymas.
Profesinės sąjungos teigė nematančios tame didelės problemos, tačiau daugiausia diskutuota buvo dėl Lietuvos pramonininkų pasiūlymo, jog ne tik kad aprėpties nereiktų viešinti, bet net ir sutarčių turinio, nes esą tai kelia problemų konkurencinėje aplinkoje. Tiesa, paprašyti pasidalinti pavyzdžiais, to nepadarė.
LPSK pirmininkė išreiškė kategorišką poziciją, jog kolektyvinės sutartys turi būti viešos, nes tokiu būdu galima kontroliuoti, kad neatsirastų turinio prasme beverčių ar dar blogiau – darbuotojų padėtį bloginančių sutarčių. Jos teigimu, nuostatos, kurios numato darbo užmokesčio sistemas ar kažkokius skaičius, kurių nenorima viešinti, jau ir šiuo metu yra nukeliamos į priedus bei neviešinamos.
Pasibaigus darbdavių kadencijai pirmininkauti Trišalei tarybai, kitam pusmečiui pirmininke išrinkta Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis numatytas balandžio 6 d.
