„Kaip puiku, kad Europoje galimybės lygios visiems nepaisant lyties“, – savo socialinio tinklo paskyroje pasidžiaugė Valstiečių partijos deleguotas komisaras.
Deja, lygi visiems, bet ne valstiečių partijos valdomos Lietuvos moterims, rodo tik ką pristatytas Europos lyčių lygybės instituto indeksas, reguliariai apžvelgiantis ES situaciją lyčių lygybės srityje. Lietuva – vienintelė ES valstybė, nuo 2005 m. nepasiekusi jokio žymesnio progreso, maža to, per kelerius metus ji stipriai nukrito į sąrašo dugną ir yra viena iš trijų labiausiai per pastaruosius metus moterų gerovės klausimu regresavusių šalių. Tokį rezultatą nulėmė stabilus regresas galios ir finansų srityse.
Moterų galia Lietuvoje per paskutinius keletą metų sumažėjo praktiškai tiek pat, kiek nuo 2005 m. buvo pakilusi, ir Lietuva yra viena iš vos trijų šalių, kuriose šis rodiklis mažėjo. Einančių vadovaujamas pareigas moterų skaičius šiek tiek augo privačiame versle, bet visose pozicijose, kuriose valstybė turėjo įtakos, moterų vadovių skaičius drastiškai mažėjo. Juk nieko nuostabaus: „valstiečių“ valdomoje Lietuvoje moterys mylimos, bet darbui reikalingi profesionalūs vyrai.
Kita sritis, kur regresavome, yra finansai. Nuo „valstiečių“ atėjimo į valdžią moterų ir vyrų gaunamo atlyginimo už tą patį darbą atotrūkis padidėjo iki 16 proc. Tačiau labiausiai finansiškai nukentėjo moterys, gyvenančios šeimose ir turinčios vaikų, – jos uždirba net 27 proc. mažiau, nei tą patį darbą dirbantys vyrai. Taip, jūs perskaitėte visiškai teisingai: nors esame vadovaujami valdžios, kurios deklaruojamas prioritetas – šeima, už šeimos turėjimą moterys baudžiamos itin skaudžiai.
Kokios šių rodiklių blogėjimo pasekmės? 51 proc. visų gyvenančių ne poroje moterų su vaikais gresia skurdas, be to, mūsų moterys labiau pasmerktos senatvėje patirti nepriteklių, nes jų pensijos yra 17 proc. mažesnės nei vyrų.
Kitas Europą šokiravęs rodiklis – darbo rinka. Nors Lietuvoje gerokai daugiau moterų nei vyrų įgyja universitetinį išsilavinimą (35 proc. ir 27 proc.), net 41 proc. moterų studijuoja švietimo, sveikatos, humanitarinius mokslus ir menus (vyrai – 16 proc.), o dėl to išbalansuojama darbo rinka – 27 proc. moterų ir vos 6 proc. vyrų dirba švietimo, sveikatos ir socialinės srities darbą, o 33 proc. vyrų (ir tik 8 proc. moterų) – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse.
Ką tai reiškia jums ir jūsų dukroms? Vyrai studijuoja perspektyvias ir didelį uždarbį garantuojančias specialybes, moterys – tas, kurių atlyginimai mažiausi, kurios dažniausiai nukenčia krizių metu, kurias labiausiai paveiks robotizacija ir yra labiausiai susijusios su biudžetu. Tokia yra asmeninė „mergaitėms matematika nepritinka“ kaina, kurios pasekmės lydės jas į skurdą visą likusį gyvenimą.
Be kitų šokiruojančių rodiklių, Lietuvoje taip pat padidėjo skirtumas tarp moterų ir vyrų laiko, leidžiamo rūpinantis vaikais, tėvais ar artimaisiais. Panašu, kad moterų grąžinimo į virtuvę planas sekasi puikiai ir ši valdžia žino, ką daro. Ko verta vien už lyčių lygybę atsakingo viceministro spengianti tyla blogėjančios moterų padėties klausimu. Be to, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurios iki šiol neturi jokio plano, kaip stabdyti blogėjančią moterų padėtį.
Toks trumparegiškas valdančiųjų požiūris turi savo kainą ne tik jūsų mamoms, dukroms ir seserims – jis brangiai kainuoja jums, net jei esate vyras. Atimdama iš moterų vienodas teises ir galimybes, valstybė kenkia jūsų šeimoms, vaikams, bendruomenėms ir visai ekonomikai. Šalys, neužtikrinusios, kad moterys turės tokias pačias galimybes kaip vyrai, praranda ženklų BVP augimą, kitaip tariant, papildomas pajamas, kurias galima investuoti į skurdo, nelygybės ir kitų socialinių problemų sprendimą. O neišnaudojusios moterų intelektinio potencialo, šalys pasmerkia save stagnacijai. Kitaip tariant, norite gyventi geriau, pradėkite reikalauti iš politikų moterų ir vyrų lygybės.
Ir pabaigai: Lietuvoje 2019 m. pradžioje buvo 1 498 593 moterų, tai yra 203 000 daugiau nei vyrų. Taigi 53 proc. visų rinkėjų, kurios artimiausiuose rinkimuose turės pasirinkti, ar joms priimtina jų žeminimo politika.
