Birželio 20 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vykdydama Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LABOUR-INT 3: Iniciatyva, skirta migrantų integracijai į darbo rinką“, surengė konferenciją „Nuo pasienio iki darbo rinkos“, kuri skirta profesinių sąjungų atstovams ir visiems, kurie vienaip ar kitaip susiduria su darbo migrantais.
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė skaitė pranešimą „Leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu“. Skaičiai rodo, jog užsieniečių, kuriems suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, daugėja kasmet. Leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu 2023 m. suteikta virš 79 tūkst.
Daugiausiai 2023 m. atvyko darbuotojų iš Baltarusijos – virš 30 tūkst., virš 15 tūkst. – iš Ukrainos, toliau rikiuojasi Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Indija. Lietuvoje su darbo pagrindu išduotais ir galiojančiais leidimais laikinai gyventi 2024 m. gegužės mėn. duomenimis gyvena 122 094 užsieniečiai.
Pranešėja paaiškino, kuo skiriasi viza nuo leidimo laikinai gyventi, ką turi daryti darbdaviai, norėdami atsivežti darbuotojų iš užsienio. Darbdaviai departamentui turi pateikti tarpininkavimo raštą, kur nurodoma užsieniečio kvalifikacija, darbo patirtis, susijusi su atliktinu darbu, koks jam bus mokamas atlyginimas.
Migracijos departamentui pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu yra Užimtumo tarnybos sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius; taip pat – jeigu užsienietis turi profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą arba užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Išimtys daromos užsieniečiams, kurie baigė studijas ar mokymąsi pagal formaliojo mokymosi programas (nepraėjus dešimt metų nuo mokslų baigimo), taip pat tokie užsieniečiai metus laiko gali gauti leidimą gyventi darbo paieškoms.
Darbdavio keitimas įmanomas išsaugant leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, likus ne mažiau nei šešiems mėnesiams iki leidimo galiojimo pasibaigimo. Nutrūkus darbo santykiams užsienietis automatiškai praranda teisę laikinai gyventi. Darbdavys turi pareigą pranešti Migracijos departamentui apie neatvykusį užsienietį bei apie nutrauktą darbo sutartį. Iš karto užsienietis tampa neteisėtu migrantu, jeigu yra iš šalies, iš kurios atvykti į Lietuvą reikalinga viza. Jeigu darbdavys departamentui nepraneša apie nutrūkusius darbo santykius su užsieniečiu, jiems yra skiriamos nuobaudos.
Renginio dalyviai taip pat sužinojo, jog leidimus laikinai gyventi išdatuodami ir užsienyje per išorės paslaugų teikėjus, kurių yra visuose pasaulio kontinentuose. Į Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją konkrečioje valstybėje gali kreiptis visi užsieniečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie toje valstybėje gyvena ar ne.
J. Gestautaitė papasakojo, jog Migracijos departamentas turi ir Kontrolės skyrių, ir kad yra vykdomi patikrinimai, taip pat ir fiziniai: ar užsieniečiai tikrai dirba, ar darbdavys moka tokius atlyginimus, kuriuos nurodė tarpininkavimo rašte. Taip pat vykdoma ir išankstinė kontrolė prieš išduodant leidimus dirbti.
Transporto sektorius – problematiškiausias
Kitas pranešėjas – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica pristatė VDU turimą statistiką. VDI, vykdydama nelegalaus darbo kontrolę, stebi tendenciją, kad užsieniečių, dirbančių nelegaliai, skaičius auga 5 metus iš eilės. Statybos ir transporto sektoriuose – fiksuojamas didžiausias nelegaliai dirbančiųjų skaičius. 2023 m. 56 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių buvo transporto sektoriuje. Statybų sektoriuje užsieniečių dirbančių nelegaliai skaičius mažėja 5 metus iš eilės, labai tikėtina, kad dėl skaidriai dirbančio asmens tapatybės ID sistemos.
Pastebėtina, kad ukrainiečių dirbančių nelegaliai skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai nuo karo pradžios, tačiau skaičius nuo praėjusių metų pradėjo augti. Ukrainiečių, dirbančių nelegaliai, VDI nustato daugiau nei kitų šalių imigrantų. Vis daugiau nustatoma užsieniečių dirbančių nelegaliai iš tokių šalių kaip Tadžikistanas, Uzbekistanas, Kirgizija.
VDI darbo ginčų komisijos (DGK) per 2024 m. I ketvirtį gavo ir išnagrinėjo 350 prašymus, kuriuose dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai, kas sudaro apie 20 proc. visų prašymų. Stebimos užsieniečių kreipimųsi į DGK atvejų didėjimo tendencijos. Tokių kreipimųsi skaičius, palyginti su 2021 m., išaugo daugiau nei dvigubai.
Daugiausiai į DGK kreipėsi Baltarusijos ir Ukrainos šalių piliečiai. 2023 m. ženkliai didėjo Tadžikistano, Kirgizijos, Uzbekistano ir kt. Azijos šalių piliečių prašymų skaičiai (23 proc. nuo visų užsienio šalių piliečių prašymų). Daugiausia ginčų su užsieniečiais pasitaiko transporto ir statybos sektoriuose.
Didžiąją reikalavimų dalį trečiųjų šalių piliečių pateiktuose prašymuose sudaro reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo. Tokie reikalavimai sudaro apie 80 proc. nuo visų išnagrinėtų reikalavimų.
VDI atstovas pristatė, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama darbo ginčų su užsieniečiais nagrinėjimo procese. Tai – kalbos barjeras. VDI organizuoja vertimo paslaugų suteikimą nagrinėjant darbo ginčus, tačiau VDI inspektoriams atliekant fizinius patikrinimus dažnai būna sudėtinga komunikuoti su užsieniečiais. Taip pat dažnai užsieniečiai patiki žodiniais darbdavių pažadais, kurių nevykdant vėliau neįmanoma įrodyti jų buvus. Kita problema – pateikę prašymus išnagrinėti darbo ginčą, užsieniečiai nedalyvauja bylos nagrinėjime.
Toliau E. Lisica pateikė komandiruojamų darbuotojų statistiką. Daugiausiai į Lietuvą tokių darbuotojų komandiruojama iš Lenkijos. Deja, nėra statistikos, kiek užsieniečių komandiruojama iš Lietuvos į kitas šalis, nes darbdaviai neįpareigoti to deklaruoti.
Nuo liepos 1 d. VDI turės skelbti sąrašą juridinių asmenų, kurie yra pažeidę darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus. Tai padės visiems darbuotojams prieš darbinantis sužinoti apie nesąžiningus darbdavius.
Deja, nesame svetinga šalis
Trečiasis konferencijos pranešimas – „Ar esame svetingi darbo rinkoje? Iššūkiai, su kuriais susiduria užsieniečiai“. Jį skaitė nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ teisininkė Emilija Švobaitė. Ji informavo, jog ši organizacija įsisteigė 2021 m., kai Lietuvos pasienyje vyko humanitarinė krizė (tais metais prieglobsčio Lietuvoje paprašė 4259 asmenys). Iš pradžių ji užsieniečiams, atvykstantiems per Baltarusijos-Lietuvos sieną, teikė humanitarinę pagalbą, o dabar užsieniečiams teikia ir socialines, ir teisines paslaugas.
Pranešėja pristatė visuomenės apklausas, kurios rodo, kad per pastaruosius metus išaugo procentas žmonių, kurie nenorėtų dirbti su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis, musulmonais, rusais ar net ukrainiečiais. E. Švobaitės manymu, taip yra dėl žiniasklaidos formuojamo neigiamo užsieniečių įvaizdžio, taip dėl nuoseklios integracijos politikos nebuvimo.
„Sienos grupės“ atstovė papasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria asmenys be dokumentų, kurių Lietuvoje yra apie du šimtus. Vienas jų – sveikatos draudimas. Nors tokie žmonės turi teisę dirbti, tačiau neįgyja asmens kodo ir negali mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Darbdaviai, to nežinodami, vis tiek šį mokestį nuskaičiuoja nuo atlyginimo, o šiam grįžus atgal iš „Sodros“ darbuotojams jis nebebūna atiduodamas. Kita šio reikalo pusė – susirgę žmonės dirba toliau, nes už gydymą jiems reikia susimokėti. Tiesa, yra gerų darbdavių, kurie apdraudžia darbuotojus sveikatos draudimu, tačiau šie pinigai ateina vėliau kaip kompensacija už patirtas išlaidas, o susimokėti už jas reikia iš karto.
Kitas iššūkis – sulaikymo grėsmė. Kadangi ne visos valstybės bendradarbiauja su Lietuva dėl užsieniečių grąžinimo į kilmės valstybę, tokie asmenys lieka Lietuvoje. Jie čia gyventi gali nuo dvejų iki penkerių metų. Jie pritampa Lietuvoje, išmoksta kalbą, pradeda dirbti ir siekia čia likti. Tačiau jiems vis tiek iškyla sulaikymo ir deportacijos grėsmė. Kad ir vienas sulaikymo atvejis išgąsdina bendruomenę, darbdavius, todėl užsieniečiai pasitraukia į kitas šalis.
Minima žmonių grupė taip pat negali atsidaryti banko sąskaitos, todėl darbo užmokestį turi gauti grynais. Deja, ne visi darbdaviai (ypač didelių įmonių) imasi papildomo vargo specialiai jiems mokėti grynaisiais, nors, anot E. Švobaitės, yra ir gerų pavyzdžių. Būstas – dar viena problema, su kuria susiduriama. Darbdaviai aprūpina būstais, tačiau tokiu būdu žmogus tampa priklausomas nuo jo.
Pasak pranešėjos, ypatingai bloga situacija susidaro, kai žmogus atsiduria gatvėje. Anksčiau nevyriausybinės organizacijos galėdavo jiems padėti su apgyvendinimu, tačiau dabar tai apribota, nes žmogus turi turėti nukentėjusiojo nuo prekybos žmonėmis statusą, kurį gauti nėra lengva.
Teisės pažeidimai, su kuriais susiduria užsieniečiai: dokumentai pateikiami tik lietuvių kalba, nors įstatymai įpareigoja ir darbuotojui suprantama kalba sudaryti sutartį; kartais iš anksto pasirašomas ir prašymas išeiti iš darbo; taip pat neapmokamas bandomasis laikotarpis (dažniausiai pasitaiko maitinimo sektoriuje). Teisininkė pasidalijo patirtimi, kai net nustačius nelegalaus darbo atvejus išieškoti iš darbdavio priteistas sumas tampa neįmanoma, nes, pvz., restoranas registruotas kaip mažoji bendrija (MB), kurią lengva likviduoti. Toje pačioje vietoje veikiančiam restoranui valdyti tiesiog įsteigiama kita MB.
Pasitaiko net reketo apraiškų: yra buvę tokių atvejų, kai įmonių atstovai iš migrantų kas mėnesį reikalaudavo mokėti po porą šimtų eurų vien tam, kad šie nebūtų atleisti iš darbo. Taip pat užsieniečiai priverčiami pasirašyti vekselius įspūdingoms sumoms. Į skolas įklimpę migrantai itin bijo netekti darbo.
Turint leidimą gyventi galima užsiimti individualia veikla, kas leidžia tapti elektroninių platformų kurjeriais ar pavėžėjais. Tuo dažnai naudojasi užsieniečiai, kad galėtų išgyventi, kol ieško darbo. Tačiau dirbant pagal individualią veiklą negalioja Darbo kodeksas, todėl tokie žmonės negali ginti savo teisių kaip darbuotojai.
E. Švobaitė pažymėjo, kad nors vietiniai dažnai linkę laikyti užsieniečius tarsi „žemesnės“ kultūros žmonėmis, tačiau patys užsieniečiai viena iš problemų įvardija lietuvių darbo kultūrą kaip nepagarbią kitiems žmonėms ir net žeminančią kitus.
—
LPSK, kartu su kitomis nacionalinėmis, Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LABOUR-INT 3: Iniciatyva, skirta migrantų integracijai į darbo rinką“.
LPSK projekto metu teikia teisines konsultacijas migrantams (anglų, rusų kalbomis), organizuojami mokymai profesinių sąjungų atstovams, dalijamasi gerąja patirtimi. Per visą projekto vykdymo laikotarpį bus sukurtas teisinės pagalbos migrantams tinklas, kuris padės jiems apsisaugoti nuo išnaudojimo darbe.
