Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) naujausia darbo užmokesčio ataskaita atskleidžia, jog neįprastai dideli pelnai leidžia sparčiau augti darbo užmokesčiui ir nesukuria rizikos įsisukti infliacinei darbo užmokesčio ir kainų spiralei.

Ankstesniais metais gerokai sumažėjęs realusis darbo užmokestis* dabar didėja daugelyje valstybių. Visgi realioji darbo užmokesčio vertė daugumoje valstybių vis dar yra mažesnė už 2019 m. lygį –  teigiama EBPO darbo užmokesčio ataskaitoje.

„Gera žinia darbuotojams, per pragyvenimo kainų krizę praradusiems perkamąją galią – pelnai yra pakankamai dideli, kad galėtų amortizuoti darbo užmokesčio didėjimą“ teigia Veronika Nilsson, EBPO profesinių sąjungų patariamojo komiteto generalinė sekretorė. „Darbo užmokestis gali augti nedidindamas infliacijos. Tai turėtų leisti centriniams bankams mažinti palūkanų normas ir palengvinti investicijas į gyvybiškai svarbias sritis, pavyzdžiui, į sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas, švietimą ir darbuotojų kvalifikacijų kėlimą.“

Grafikas: realusis atlyginimas daugelyje šalių nepasiekia ikipandeminio (2019 m. IV ketvirčio) lygio.

Taigi, ši EBPO publikacija gali pasitarnauti, norint nustatyti teisingas pinigų politikos gaires. Šiuo metu, net kai infliacija jau yra ženkliai sumažėjusi, centriniai bankai ir toliau ketina išlaikyti griežtą pinigų politiką. Jų teigimu, yra rizika, jog darbo užmokesčio pokyčiai skatins infliaciją. EBPO analizė rodo, kad ši baimė nėra pagrįsta ir kad neįprastai aukštos pelno maržos suteikia erdvės darbo užmokesčiui didėti, nesukeliant infliacijos. Pinigų politikos formuotojai turėtų atsižvelgti į šiuos duomenis ir jų dėmesys turėtų krypti nebe vien tik į infliacijos rizikas, bet ir į realius gyventojų patiriamus sunkumus, kuriuos sukelia griežta pinigų politika ir aukštos palūkanų normos.

*Realusis darbo užmokestis – tai prekių ir paslaugų kiekis, kurį, įvertinus infliaciją ir atskaičius mokesčius bei kitus atskaitymus, galima įsigyti už nominalųjį darbo užmokestį (pinigų sumą, kurią dirbantysis gauna už atliktą darbą). Realusis darbo užmokestis rodo perkamąją galią ir, kitaip tariant, yra darbo užmokestis „į rankas“, iš kurio išskaičiuota infliacija. Kai infliacija viršija nominalaus darbo užmokesčio didėjimo tempus, realusis darbo užmokestis mažėja.

Šaltiniai:

https://www.oecd.org/employment/Policy-Brief-Real-wages-regaining-some-of-the-lost-ground.pdf

https://tuac.org/news/profits-are-high-enough-to-absorb-pay-rises-says-oecd/