Neteisėtas pelnas iš priverstinio darbo visame pasaulyje išaugo iki 236 mlrd. JAV dolerių per metus, teigiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, parengtoje remiantis 2021 m. skaičiavimais.

Bendra neteisėto pelno iš priverstinio darbo suma nuo 2014 m. padidėjo 64 mlrd. dolerių (37 proc.), o šį drastišką augimą lėmė tiek priverstinai dirbančių žmonių skaičiaus augimas, tiek išaugęs pelnas, gaunamas iš aukų išnaudojimo.

Ką rodo ši 236 mlrd. JAV dolerių suma?

Šis skaičius atspindi darbo užmokestį arba pajamas, kurias priverstinio darbo vykdytojai, taikydami prievartą, faktiškai pavogė iš darbuotojų kišenių.

Valstybėms ir jų piliečiams šis neteisėtas pelnas – tai negautos mokestinės pajamos į biudžetą, iš kurių būtų galima geriau finansuoti sveikatos apsaugos sistemą, švietimą ar gynybą.

Žvelgiant plačiau, pelnas iš priverstinio darbo gali skatinti tolesnį išnaudojimą, stiprinti nusikaltėlių tinklus, skatinti korupciją ir kenkti teisinei valstybei.

Pagrindinės tyrimo išvados

2021 m. priverstinį darbą dirbo 27,6 mln. žmonių. Nuo 2016 m. šis skaičius išaugo net 2,7 mln. žmonių.

Priverstinis darbas neaplenkia nė vieno pasaulio regiono, nepriklausomai nuo jo išsivystymo lygio. Stebėtis verčia tai, kad bendras metinis pelnas iš priverstinio darbo yra didžiausias Europoje ir Centrinėje Azijoje (84 mlrd. JAV dolerių), Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione (62 mlrd. JAV dolerių), Amerikose (52 mlrd. JAV dolerių), Afrikoje (20 mlrd. JAV dolerių) ir arabų valstybėse (18 mlrd. JAV dolerių).

Iš priverstinio seksualinio darbo gaunama daugiau kaip du trečdaliai viso nelegalaus pelno (beveik 173 mlrd. iš 236 mlrd. JAV dolerių) nepaisant to, jog seksualinį darbą verčiami dirbti tik vienas iš keturių visų priverstinai dirbančių žmonių. Taip yra todėl, kad išnaudotojai iš kiekvieno nelegaliai seksualines paslaugas teikiančio asmens gauna didžiausią pelną – daugiau nei 27 tūkst. JAV dolerių per metus.

Po prievartinio seksualinio išnaudojimo, didžiausi pelnai iš priverstinio darbo gaunami šiuose sektoriuose:

• Pramonės sektorius (35 mlrd.): apima kasybą, gamybą, statybas ir komunalines paslaugas
• Paslaugų sektorius (20,9 mlrd.): apima veiklą, susijusią su prekyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis, menu ir pramogomis, sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, transportu ir kt.
• Žemės ūkio sektorius (5 mlrd.): apima miškininkystę, medžioklę, taip pat augalininkystę, gyvulininkystę ir žvejybą.
• Namų priežiūros darbai (2,6 mlrd.), (angl. domestic work): darbai, atliekami namų ūkyje, pvz., tvarkymas, skalbimas, maisto gaminimas, ligonių ar vaikų priežiūra.

Kas yra priverstinis darbas?

1930 m. TDO priverstinio darbo konvencijos 2 straipsnyje teigiama, kad priverstinis arba privalomasis darbas yra „bet koks darbas ar paslauga, kurios yra reikalaujama iš bet kurio asmens grasinant bet kokia bausme ir darbas, dėl kurio šis asmuo nesutiko savo noru“. Taigi, priverstinis darbas – tai bet koks darbas, kuris yra verčiamas daryti be laisvo ir informuoto darbuotojo sutikimo.

Priverstinis darbas ir prievarta gali pasireikšti bet kuriame darbo ciklo etape, tiek įdarbinimo, tiek pačio darbo, tiek atleidimo metu (priverčiant asmenį likti darbe, kurį jis nori palikti, pavyzdžiui, atimant asmens dokumentus). Priverstinis darbas gali būti dviejų rūšių – primestas valstybės, arba primestas privačiai. Dauguma (86 proc.) priverstinio darbo atvejų vyksta privačioje ekonomikoje.

Kaip kovoti su priverstiniu darbu?

Šiuo metu visame pasaulyje bylų už priverstinio darbo nusikaltimus yra labai mažai, o tai reiškia, kad nusikaltėliai gali nebaudžiami pelnytis iš savo veiksmų. Todėl reikia skubiai investuoti ir stiprinti teisėsaugą, kuri padėtų sustabdyti priverstinį darbą ir patrauktų kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kelti darbuotojų kompetencijas, reikalingas veiksmingai nustatyti priverstinio darbo atvejus bei plėsti darbo inspekcijų aprėptį, ypač didelės rizikos sektoriuose. Be to, neformalios ekonomikos, kurioje priverstinio darbo rizika yra didžiausia, teisinis sureguliavimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, suteiksiančių daugiausiai naudos.

Šaltinis: Tarptautinės darbo organizacijos tyrimas „Pelnas ir skurdas: priverstinio darbo ekonomika“