Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ragina Europos Komisiją skubiai imtis teisėkūros veiksmų dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti po to, kai darbdaviai nutraukė Europos socialinių partnerių derybas.
Praėjusių metų birželį trys Europos darbdavių organizacijos su ETUC pasirašė socialinio dialogo darbo programą, į kurią buvo įtrauktas įsipareigojimas derėtis dėl susitarimo dėl nuotolinio darbo, kuris būtų įgyvendintas direktyvos forma. Tačiau po daugiau nei metus trukusių derybų dvi iš trijų darbdavių organizacijų atsisakė toliau jose dalyvauti.
Poreikis reglamentuoti nuotolinį darbą tapo dar aktualesnis po pandemijos. Kaip parodė ES atliktas darbo sąlygų tyrimas, žmonės, reguliariai dirbantys iš namų, šešis kartus dažniau dirba laisvalaikiu ir du kartus dažniau dirba 48 valandas per savaitę.
Kadangi darbdavių iniciatyva Europos socialiniai partneriai nesugebėjo susiderėti dėl šio klausimo, Europos Komisija raginama nedelsiant priimti teisės aktus, kurie užtikrintų deramas sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems žmonėms. Raginame Komisiją pateikti direktyvą, kuri:
– Užtikrins teisę atsijungti (pasibaigus darbo valandoms neatsiliepti į skambučius, neatsakinėti į žinutes ar el. laiškus);
– Užtikrins vienodą darbo užmokestį ir vienodą požiūrį tiek į dirbančius ofisuose, tiek nuotoliniu būdu;
– Apsaugos privatumą ir užkirs kelią privatumą pažeidžiančiam stebėjimui;
– Užtikrins, kad sprendimas dirbti nuotoliniu būdu priklausytų nuo darbuotojo;
– Garantuos profesinių sąjungų dalyvavimą organizuojant nuotolinį darbą.
ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch teigė:
„Pandemijos metu milijonai žmonių buvo skubiai perkelti į laikinas nuotolinio darbo vietas. Nors karantinai ėjo ir praėjo, nuotolinis darbas liko ir liks. Dabar atėjo laikas pasimokyti iš to, kas pasiteisino, ir ištaisyti tai, kas vis dar neveikia.
Dabar kamuolys yra Europos Komisijos rankose. Jie turi užpildyti spragą ir iki šios kadencijos pabaigos pateikti ES teisės aktus. Nuotoliniu būdu dirbantys žmonės neturėtų likti be deramos jų teisių apsaugos.“
Susiklosčiusi padėtis yra apmaudi ir verčia abejoti Europos socialinio dialogo veiksmingumu, kadangi dėl vieno iš partnerių nenoro derėtis, gali sustoti visas procesas, o žmonės, dirbantys nuotoliniu būdu – likti be jiems reikalingos teisinės apsaugos. Tikimasi, jog šiuos pokyčius pavyks įgyvendinti direktyvos, privalomos visoms ES narėms, keliu.
Tuo tarpu Kipre parlamentas galutinai priėmė įstatymo projektą dėl nuotolinio darbo privačiame sektoriuje. Įstatyme reikalaujama, kad darbdavys padengtų darbuotojo patirtas išlaidas ir suteiktų jam būtiną techninę pagalbą ir priemones. Darbdavys turi užtikrinti, kad būtų atliktas raštiškas su nuotoliniu darbu susijusios rizikos įvertinimas, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai turėtų tinkamas garantijas, susijusias su jų sveikata, saugumu bei teise atsijungti.
