COVID-19 pandemijos sukelta socialinė ir ekonominė krizė sukėlė rimtų grėsmių užimtumo kokybei ir kiekybei bei pažeidžiamiausioms grupėms. Pandemijos poveikis darbo sąlygoms ypač paveikė moteris, jaunimą ir laikinus bei žemos kvalifikacijos darbus dirbančius asmenis. Viso pasaulio visuomenėse padidėjo skurdas ir nelygybė.

Tačiau kai kurios šalys ieškojo išeičių, išsaugančių sklandesnį ekonomikos funkcionavimą. Štai Ispanijoje situaciją suvaldyti padėjo per socialinį dialogą pasiekti susitarimai. Jie leido išsaugoti milijonus darbo vietų taikant tokias priemones kaip trumpalaikio atleidimo iš darbo programos (ERTE). Tiesa, nepaisant priemonių  naudingumo, jos buvo laikinos. Visgi, jos leido palyginti, kaip krizes išgyvena įmonės, kurios orientuotos ne vien į pelną, bet pirmiausia į savo darbuotojus, ir bendrovės, kurių tikslas – trumparegiškas pelno siekimas.

Keisti gerovės sampratą

Šiuo metu gerovės darbo vietoje idėja, kaip ir darbo santykiai, daugiausia grindžiama socialinių mainų ir abipusės naudos samprata. Tačiau dėl visapusiškų pokyčių anksčiau veikęs gerovės supratimas nebepadeda efektyviai bei lanksčiai spręsti pasitaikančias problemas.

Todėl pastaraisiais metais kai kurių įmonių ir daugelio tyrėjų dėmesio sulaukė į darbuotojų poreikius ir lūkesčius orientuota darbo aplinka. Ji skatina labiau gilintis į tai, kaip kolektyvinės derybos ir žmogiškųjų išteklių valdymas gali teigiamai paveikti gerovę ir darbo santykius.

Tyrėjai pastebi, kad gyvenimo kokybė darbe priklauso nuo darbuotojų dalyvavimo visais įmonės lygmenimis: kuriant palankias psichosocialines darbo aplinkos sąlygas, organizacinius procesus ir metodus bei atsižvelgiant į organizacijos tikslus. Toks dalyvavimas turi teigiamą poveikį darbuotojų įsipareigojimui ir veiklos rezultatams.

Šiuo atveju svarbios kolektyvinės derybos – vienas iš pagrindinių darbo rinkos reguliavimo instrumentų.  Ispanijoje darbuotojų darbo sąlygos reglamentuojamos daugiausiai būtent per kolektyvinius susitarimus. Ispanijos Darbo ir socialinės ekonomikos ministerijos paskelbti duomenys rodo, kad šalyje 2022 m. apie 3 950 įregistruotų kolektyvinių sutarčių reglamentavo 11,6 mln. darbuotojų darbo sąlygas ir turėjo įtakos iš viso 1,2 mln. įmonių.

Aiškus ryšys

Kolektyvinės derybos atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant darbuotojų gerovę ir mažinant nesaugumą darbo vietose. Vis dėlto, nepaisant jų svarbos darbuotojų gyvenimui, dar mažai ištirta, kaip ji atitinka dirbančiųjų poreikius ir lūkesčius.

Kolektyvinių derybų apklausa, kurią koordinuoja Leono ir Kordobos universitetai, siekia užpildyti šią spragą. Tyrime dalyvavo 1 600 Ispanijoje gyvenančių darbuotojų, buvo tiriamas kolektyvinių derybų poveikis jų gerovei ir darbo saugumui, o savo ruožtu – darbuotojų lojalumui bei darbo  rezultatams.

Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad kolektyvinės derybos yra esminis elementas siekiant pagerinti darbuotojų gerovę darbe ir sumažinti jų nesaugumo jausmą. Dėl didesnės gerovės ir sumažėjus nesaugumui didėja darbuotojų lojalumas įmonei. Tai rodo aiškų kolektyvinių derybų ir darbo rezultatų ryšį.

Darbuotojų nuomonė

Tyrime aptarti ir kiti svarbūs klausimai, susiję su darbuotojų požiūriu į kolektyvines derybas, gerovę ir neužtikrintumą. Taigi 54,7 proc. respondentų mano, kad kolektyvinės sutartys gerina moterų ir vyrų lygybę įmonėje, 53,3 proc. apklaustųjų mano, kad kolektyvinės derybos teigiamai veikia darbuotojų sveikatą ir saugą, o 52,3 proc. mano, kad jos gerina jų darbo sąlygas.

Vis dėlto 49 proc. mano, kad neturi galimybės laisvai derėtis dėl savo darbo sąlygų, o beveik kas ketvirtas darbuotojas bijo darbdavio keršto, jei įstos į profesinę sąjungą. Tuo pat metu 28,1 proc. mano, kad jų darbas neužtikrina pakankamų pajamų, 32,2 proc. teigia, kad kenčia dėl ilgų darbo valandų, o 34,8 proc. mano, kad neturi galimybių būti paaukštinti pareigose.

Nors 55 proc. respondentų yra patenkinti savo gerove darbe, 55,3 proc. mano, kad darbas juos psichologiškai ir emociškai išsekina, o 44,3 proc. mano, kad darbas sukelia tokias būsenas kaip irzlumas, liūdesys, įtampa ar nervingumas.

Nemaža dalis, 30 proc. respondentų, teigia, kad jiems po darbo sunku atsipalaiduoti, o 36,8 proc. pripažįsta, kad darbas trukdo jų asmeniniam gyvenimui.

Tyrimas parodė, kad moterys turi mažiau teisių darbe, o jų darbo valandos ypač ilgos.

Atspirties taškas darbo santykiuose

Šio tyrimo rezultatai gali prisidėti prie darbo santykių reguliavimo sistemos, o kartu ir kolektyvinių derybų, reformos ir plėtros.

Kaip atskleidžia tyrimo rezultatai, dėl didesnės gerovės darbe, sumažėjusio nesaugumo ir padidėjusio darbuotojų įsipareigojimo kolektyvinės derybos yra geresnių verslo rezultatų pagrindas. Įmonių ir darbuotojų atstovų dialogas ir bendradarbiavimas gali virsti aukštos kokybės darbo praktika, kuri lemia subalansuotą ir teisingą sukurtos gerovės paskirstymą.

Kolektyvinės derybos turi tapti darbo santykių valdymo ir naujo socialinio kontrakto pamatu bei atspirties tašku, žyminčiu, jog įmonės neturi siekti savo tikslų darbuotojų poreikių ir lūkesčių sąskaita. Priešingai, turi būti pasiekta pusiausvyra tarp geresnių verslo rezultatų ir plėtros bei darbuotojų teisių ir sąlygų gerinimo. Tik taip kolektyvinės derybos skatins emancipuotus pokyčius, suderintus su darbuotojų gerove.

Pagal RAMÓN RUEDA LÓPEZ ir JAIME AJA VALLE publikaciją portale socialeurope.eu parengė Lietuvos pramonės profeisnių sąjungų federacija