Naujausi Eurostat duomenys rodo, jog nepaisant išaugusių įmonių pelnų, stipriai sumažėjo reinvestavimo lygis ir tai vis labiau silpnina Europos ekonomiką. Po pandemijos visoje ES įmonių pelnai augo ir jų dalis nuo BVP išaugo 4%, tačiau nepaisant to, bendras investavimo lygis sumažėjo 5%.
Vietoje to, jog reinvestuotų pelną atgal į įmonę – į darbo vietų kokybę bei naujų technologijų įvedimą, įmonės išdalina pelnus per akcininkams išmokamus dividendus, kurie pastaruoju metu Europoje taip pat rekordiškai augo (plačiau skaitykite čia: „Dividendai auga iki trylikos kartų greičiau, nei atlyginimai“).
Atsisakymas reinvestuoti didesnę pelno dalį atgal į įmonę taip pat kenkia produktyvumui bei stabdo naujų darbo vietų kūrimą. Tai ilgainiui gali atsisukti prieš pačias įmones, kadangi toks veikimo modelis daro jas neatsparias ekonomikos nuosmukiams.
Ši tendencija pastebima 11 ES šalių. Radikaliausi skirtumai fiksuojami Airijoje, kur investavimo lygis sumažėjo 63%, nepaisant pelnų išaugimo 6%, bei Danijoje, kur investicijos sumažėjo 7%, įmonių pelnams padidėjus 15%.
| Bendrojo pelno dalies pokytis (nuo 2019 m.) | Investavimo lygio pokytis (Bruto, nuo 2019 m.) | |
| Danija | +15 | -7 |
| Nyderlandai | +8 | -6 |
| Vokietija | +6 | 0 |
| Airija | +6 | -63 |
| Lenkija | +6 | -21 |
| Belgija | +5 | -2 |
| Čekija | +5 | -1 |
| Kroatija | +5 | -11 |
| Liuksemburgas | +5 | -11 |
| Latvija | +4 | -1 |
| Slovėnija | +2 | 0 |
| Euro zona | +3 | -5 |
| ES | +4 | -5 |
Pelnų ir dividendų augimas ir toliau didina atotrūkį tarp darbuotojų ir įmonių vadovų. Darbuotojų atlyginimų tikroji vertė taip pat krenta dėl aukštos infliacijos, kurią, anot Tarptautinio valiutos fondo, labiausiai skatina būtent išaugę įmonių pelnai (TVF duomenys – čia).
ETUC skatina ES ir vietos politikus reikalauti iš įmonių daugiau socialinės atsakomybės ir:
- Apmokestinti perteklinius įmonių pelnus;
- Remti kolektyvines derybas ir užtikrinti, kad viešuosius pinigus gautų tik tos įmonės, kuriose vyksta kolektyvinės derybos;
- Įvesti daugiau socialinių reikalavimų organizuojant viešuosius pirkimus, pvz., kad įmonė būtų orientuota į kokybiškų darbo vietų kūrimą.
Komentuodama šias tendencijas, ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch teigė:
„Šie duomenys rodo, jog įmonių socialinė atsakomybė Europoje žlunga, o vadovai paslapčiomis išpardavinėja mūsų ekonomiką. Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, įmonės pasinaudojo šia situacija nepagrįstai padidindamos savo pelno maržas.
Vietoje reinvestavimo į produktyvumą ir darbo vietų kūrimą, vadovai tiesiog „išsiurbė“ šiuos pinigus iš ekonominės sistemos ir perkėlė juos į savo ir taip pasiturinčių akcininkų sąskaitas.
Įmonių vadovai neprisiima savo atsakomybės „sutaisyti stogą, kol šviečia saulė“ – šios įmonės patirs didelę žlugimo riziką, jei kitais metais, dėl rekordinio Europos centrinio banko palūkanų kėlimo, kiltų ekonominė recesija.
ES ir vietos politikai privalo stabdyti šį ekonomikos išsekinimą ir skatinti kolektyvines derybas, kaip geriausią būdą atkurti pusiausvyrą tarp vadovų ir darbuotojų.“
Parengta pagal ETUC informaciją
