Po balandį įvykusių rinkimų Suomijoje konservatorių lyderis Petteri Orpo suformavo naują dešiniųjų koalicinę vyriausybę – įskaitant kraštutinių dešiniųjų populistinę „Tikrųjų suomių“ partiją. Naujoji vyriausybė pristatė planą, visiškai prieštaraujantį profesinių sąjungų judėjimo tikslams. Jei jis bus įgyvendintas, Suomija nutols nuo Šiaurės šalims įprastos sutarimu pagrįstos socialinės politikos.
Plane kėsinamasi į kolektyvines derybas, kolektyvinius veiksmus, apsaugą nuo atleidimo, netrūksta ir kitų pavojingų aspektų. Keletas esminių pertvarkos plano elementų:
-
būtų skatinamas perėjimas nuo nacionalinių šakų kolektyvinių prie įmonių lygmens susitarimų; pabrėžtina, kad tai prieštarauja bendrajai ES politikai, nustatytai Minimalaus darbo užmokesčio direktyvoje;
-
ateityje kolektyvinės sutartys įmonėse galėtų būti pakeistos teisės aktais – šiandien tokia galimybė įmanoma tik per nacionalines kolektyvines sutartis;
-
kalbant apie socialinį dialogą, iš darbdavio pusės prievolė konsultuotis su kolektyvu būtų nustatyta ten, kur dirba 50 ir daugiau darbuotojų (dabar – 20 darbuotojų); tai žymiai sumažintų įmonių, kur vyksta konsultacijos su darbuotojais, skaičių;
-
būtų apribota teisė imtis industrinių veiksmų (streikų);
-
paramos kolektyviniams veiksmams (solidarumo streikams) būtų taikomas proporcingumo testas;
-
baudos profesinėms sąjungoms už neteisėtus kolektyvinius veiksmus būtų ženkliai padidintos – mažiausiai siektų 10 tūkst. eurų; taip pat įstatymiškai būtų leidžiama taikyti sankcijas atskiriems darbuotojams;
-
vietinių derybų apimtis būtų išplėsta, ir dėl kolektyvinių sutarčių galėtų derėtis ne tik profesinių sąjungų atstovai (tai kelia riziką, kad nebūtų tinkamai atstovaujama darbuotojų interesams);
-
darbdaviams, įdarbinantiems mažiau nei 50 darbuotojų, prievolė vėl įdarbinti streikavusius darbuotojus būtų panaikinta;
-
būtų leidžiamos terminuotos sutartys iki vienerių metų – be jokio specialaus pagrindo;
-
atleidimus būtų galima pateisinti, jei būtų juos pagrindžiančių priežasčių, net jei jos nebūtų rimtos (dabartinis Darbo kodeksas įpareigoja dėl abiejų kriterijų);
-
pirmoji nedarbingumo diena būtų neapmokama, jei nedarbingumas būtų trumpesnis nei penkios dienos (išskyrus nelaimingų atsitikimų darbovietėse atvejus ir tuomet, kai pagal kolektyvinę sutartį nedarbingumo išmoka garantuojama nuo pirmos dienos).
Profesinės sąjungos atidžiai stebi šiuos planus ir, juos tęsiant, naujoji Suomijos vyriausybė susidurs su aktyviu jų pasipriešinimu, o šios – vienos stipriausių Europoje. Profesinių sąjungų vertinimu, siūloma reforma reikštų naują Suomijos politikos erą – vis tik Šiaurės šalių darbo santykių modelį tradiciškai gerbė net ir centro dešinės vyriausybės.
„IndustriAll Europe“ generalinio sekretoriaus pavaduotoja Isabelle Barthès išreiškė nuostabą ir nusivylimą dėl Orpo vyriausybės plano.
„Tebesitęsiant pragyvenimo išlaidų krizei svarbu, kad profesinės sąjungos galėtų tinkamai kovoti ir savo nariams užtikrintų orų atlyginimą bei darbo sąlygas. Pasiūlytas planas visiškai pažeistų konstruktyvių darbo santykių dvasią, be to, prieštarautų neseniai priimtoms ES darbo užmokesčio, kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo priemonėms, – sako ji. – Dar kartą įsitikinome, kad kraštutinės dešinės partijos savo kalbose tik apsimeta ginančios darbuotojų interesus ir vos atėjusios į valdžią pakeičia įstatymus, kad kaip tik apsunkintų jų padėtį“.
Tuo tarpu „IndustriALL“ generalinis sekretorius Atle Høie pabrėžia, kad didelį nerimą kelia tai, kad šalis, turinti tvirtas darbo santykių tradicijas, pasuka populistiniu keliu ir bando sumenkinti darbuotojų teises. „Mes tvirtai remiame Suomijos profesines sąjungas, kovojančias už konstruktyvaus dialogo ir pagarbos pagrindinėms darbuotojų teisėms ramsčius“, – pabrėžia jis.
