Siekdama stiprinti socialinį dialogą, Europos Komisija įsteigė Valdymo komitetą, kuriame pirmą kartą dirbs ir atstovas iš Lietuvos. Šiemet įsteigtame komitete iš viso yra dešimti narių, kurie atstovauja Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijai (EFFAT), FoodDrinkEurope organizacijai ir EK sekretoriatui. Tarp keturių į šį komitetą EFFAT deleguotų narių – ir Lietuvos regioninių profsąjungų federacijos (RPF) atstovė, federacijos tarptautinių ryšių ir plėtros vadovė – Jolanta Butkevičienė.
„Tuo metu, kai Europos Komisija bando stiprinti socialinį dialogą žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose, Lietuva taip ir nepažengė į priekį,- sako J. Butkevičienė. – Apie tai buvo kalbama ir pirmą kartą Europos komisijoje steigiamo Valdymo komiteto posėdyje“.
Šis bendras Europos komisijos įsteigto Valdymo komiteto projektas yra skirtas socialiniam dialogui ir tvaraus atkūrimo strategijai ne tik po Covid 19 pandemijos, bet ir karo Ukrainoje akivaizdoje.
Reikia priminti, kad per Sektorinį maisto ir gėrimų socialinį dialogą (SSDC) darbuotojai ir darbdaviai Europos lygmeniu bendradarbiauja jau daugiau nei 10 metų. Dialoge ieškoma konkrečių atsakymų, kartu nustatant iššūkius, keičiamasi patirtimi ir siūlomi sprendimai bendriems veiksmams bei susitarimams, kurie daro įtaką Europos politikai ir įstatymų leidėjams.
Pati Komisija, kalbėdama apie Europos socialines teises, priimtame veiksmų plane pabrėžė, kad socialinis dialogas nacionaliniu ir ES lygmenimis turi būti stiprinamas ir paragino ES nares visokeriopai remti kolektyvines derybas: finansų krizė ir pandemija parodė, kad šalys, turinčios tvirtą socialinio dialogo sistemą, remiančios šakines ir kolektyvines sutartis darbo rinkoje paprastai turi konkurencingesnę ir atsparesnę ekonomiką.
Valdymo komiteto posėdžio dalyviai pristatė savo patirtį apie socialinio dialogo plėtrą atstovaujamuose sektoriuose. Vienas svarbiausių Lietuvos Regioninių profsąjungų federacijos (RPF) tikslų – pradėti pilnavertį, realų socialinį dialogą su Žemės ūkio ministerija dėl Bendros žemės ūkio politikos Strateginio plano ir agrosektoriaus šakinės kolektyvinės sutarties. „Nors Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad socialinis dialogas Lietuvos agrosektoriuje vyksta sklandžiai, visi mes puikiai žinome, kad tas taip vadinamas „socialinis“ dialogas apima tik ministerijos diskusijas su žemės ūkio sektorinėmis asociacijomis, Žemės ūkio rūmais ir kitomis agrosektoriaus darbdavių organizacijomis visiškai ignoruojant tikruosius žemės ūkio dirbančiuosius – profesines sąjungas. Tokį menamą „socialinį dialogą“ mes matėme ir vykstant diskusijoms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano, ir kitais klausimais“,- sako RPF tarptautinių ryšių vadovė J. Butkevičienė. Pasak jos, Žemės ūkio ministerijai socialiniai partneriai – tai stambūs ūkininkai, žemvaldžiai, žemės ūkio bendrovės, t.y. darbdaviai. Deja, tokie partneriai kaip „žemės ūkio darbuotojai“ ministerijai neegzistuoja. RPF netiki, kad ministerija, „skirstydama“ europinius pinigus darbdaviams, bus suinteresuota ginti ir dirbančiųjų interesus bei skatinti socialiai atsakingą verslą.
Lietuvos regioninių profsąjungų federacija taip ragino Žemės ūkio ministeriją imtis iniciatyvos ir socialiniam dialogui susodinti visas suinteresuotas puses, aptariant žemės ūkio sektoriaus šakinės sutarties perspektyvas. Tačiau ministerija lyderystės šiuo klausimu neparodė. „Jau pradėjome kelti šį klausimą Europos Komisijos įsteigtame Valdymo komitete ir tikimės, kad gal būt tai paskatins Lietuvos žemės ūkio ministeriją pradėti tikrą, pilnavertį socialinį dialogą Lietuvos agrosektoriuje?”- sako J.Butkevičienė.
