Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinės sąjungos Taryba apsvarstė streiko galimybę ir galimas streiko formas. Teisė streikuoti yra numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 23 straipsnyje.
„Šiuo metu konsultuojamės su kolegomis iš kitų profsąjungų dėl streiko organizavimo procedūrų. Į streiką norime pažiūrėti kūrybiškai. Tai, sakyčiau, bus ne šiaip sau streikas, bet – natūrinis bandymas, tam tikras eksperimentas, savotiškas perspektyvos modeliavimas – kas bus, kas nutiks, kai po dabartinės žemėtvarkos reformos sutriks žemėtvarkos sektorius, sutriks tam tikrų funkcijų vykdymas, nustos galioti įvairūs leidimai ir sutikimai. Juk kažkas turi atlikti tokį eksperimentą, tokį modeliavimą, juolab, kad taip skubotai vykdant žemėtvarkos reformą jos organizatoriai pamiršo parengti ne tik kaštų ir naudos analizę. Nėra net paprasčiausio SWOT‘o“,- sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Darbdavio lygmens streikui skelbti turės būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Streike dalyvaujantiems NŽT darbuotojams darbo sutarties vykdymas bus sustabdomas išsaugant darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą. Tačiau streiko metu nebus mokamas darbo užmokestis, o darbuotojai bus atleidžiami nuo įsipareigojimų vykdyti savo darbo funkcijas.
LR Darbo kodekso 77 straipsnis numato, kad darbdavys dėl streiko turės būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas.
„Mūsų pilietinė pareiga ir, sakyčiau, netgi profesinė atsakomybė, siekti, kad žemėtvarkos procedūros, visi žemėtvarkiniai algoritmai, teisinis reglamentavimas būtų tobulinami, gerinami, efektyvinami. Mes už racionalias ir prasmingas permainas. Bet dabar matom tik tai kaip bus sugriauta, sunaikinta iš esmės neturint aiškios alternatyvos“,- tvirtina A. Gelžinis.
XVIII-osios vyriausybės vykdoma žemėtvarkos reforma Lietuvoje numato, kad visos valstybinės žemės valdymas miestuose bus perduotas savivaldybėms, žemės naudojimo kontrolė bus patikėta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, žemėtvarkos funkcijos kaimiškose vietovėse bus perduotos Žemės informaciniam centrui prie Žemės ūkio ministerijos, o matininkų kvalifikacijos vertinimas – VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Dabar visas šias funkcijas vykdo viena institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Apie žemėtvarkos reformą glaustai:
