Gegužės 24 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis, į kurį jos nariai rinkosi „gyvai“ po daugiau nei dvejų metų. Pirmuoju klausimu Lietuvos banko atstovė pristatė infliacijos tendencijas, ją lemiančius vieksnius bei produktyvumo raidą Lietuvoje.
Anot pranešėjos, ne visada darbo užmokesčio augimas sąlygoja infliacijos augimą, šį kartą esą ją įtakojo aplinkos veiksniai, tarp jų – paklausos augimas po pandemijos, karas Ukrainoje ir kt.
Infliacija kilo ne tik Lietuvoje, tik čia ji kilo sparčiausi, ir nėra vienareikšmiško ir paprasto atsakymo, kodėl. Tačiau tarp priežasčių gali būti: skirtinga išlaidų struktūra (lietuviai daugiau savo krepšelio skiria maistui ir komunaliniams mokesčiams, degalams etc); sparčiai augančios pajamos ir iš to kylanti didėjanti paklausa bei augantys darbo užmokesčio kaštai; kainų augimas buvo spartesnis šalyse, kur kainų lygis yra žemesnis nei vakarų šalyse; taip pat derliaus skirtumai, importuojamų prekių skirtumai ir pan.
Kalbant apie produktyvumą, Lietuvoje jis yra gerokai žemiau ES vidurkio, bet jis auga sparčiau nei vidutiniškai ES. Našumo matavimas, anot LB atstovės, yra subtilus dalykas, pvz., Lietuvoje aukščiausias našumas yra nekilnojamo turto operacijų srityje, bet taip atsitinka, kai sandorių vertė būna didelė, ir tai nebūtinai gerai atspindi situaciją. Geriausia šį rodiklį atspindi – pramonė, žemės ūkis.
Lietuvos atlyginimų atotrūkis nuo ES vidurkio taip pat mažėja, bet vis dar lieka didesnis nei našumo atotrūkis. Auga ir vienam darbuotojai tenkanti BVP dalis, šiuo metu ji yra apie ES vidurkį.
Kai kuriose srityse Lietuvoje investuojama mažiau nei vidutiniškai ES bei Latvijoje ir Estijoje, tai: gamybos priemonės, intelektinės nuosavybės produktai (moksliniai tyrimai, IT produktai). Šios sritys labiau prisideda prie našumo augimo. O ES vidurkį lenkiame tokiomis investicijomis, kurios nelabai didin našumą, tai – statybos, tad LB atstovė pastebėjo, kad verslui reiktų daugiau investuoti būtent į našumą didinančias priemones.
LPSK pirmininkei Ingai Ruginienei paklausus dėl infliacijos prognozių, buvo atsakyta, jog šiuo metu LB rengia naują prognozę, o tikėtina, kad rudeniop infliacijos augimas sulėtės, tačiau ženkliai ji nenukris.
Toliau posėdyje buvo pritarta Darbo santykių komisijoje (DSK) prie Trišalės tarybos suformuotai nuomonei dėl tam tikrų Darbo kodekso (DK) pakeitimų. DSK pirmininkė Miglė Wantens pristatė komisijos nutarimus.
LPS „Solidarumas“ siūlymu papildomu klausimu į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl netoleruotinos padėties UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT). LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pristatė situaciją, kuri yra labai problemiška, nes darbdavys pamynė visus iki šiol bendrovėje veikusius socialinio dialogo principus – nauja vadovybė nevykdo kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą norima išimti iš kolektyvinės sutarties, o tai reiškia, kad profesinės sąjungos neturės galimybės dėl jos derėtis. Už streiką nors ir nubalsuota, tačiau streikuoti negalima dėl nepaprastosios padėties. Apie 700 darbuotojų nusprendė stabdyti darbo sutartis, tačiau darbdaviui kreipusis į tesimą, šis to daryti neleido.
Darius Aleknavičius, įmonės generalinis direktorius, sakė, kad yra už kolektyvinę sutartį, tačiau susitarimas turi būti sutartas, tačiau esą tam trukdanti profesinė sąjunga, kuri teikdavo ultimatumus ir vis pasitraukdavo iš derybų. Direktorius priekaištavo profesinei sąjungai, kad ši gadinanti įmonės įvaizdį, kuri eskaluoja ir vidinį susiskaldymą. Anot jo, nuo balandžio buvo pakelti atlyginimai visiems darbuotojams atsižvelgiant į rinkos situaciją.
I.Ruginienė pasiūlė inicijuoti diskusiją trišaliu principu dėl kolektyvinių sutarčių apskritai, nes pastaruoju metu ima atrodyti, kad jų vis mažiau reikia.
Toliau buvo pristatyti Lietuvos negalios organizacijų forumo bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiūlymai Darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72(1), 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1438. Jie bus svarstomi artimiausiu metu Darbo santykių komisijoje.
Kitas posėdis nuotoliniu būdu numatomas birželio 21 d.
