• • Komitetai. Praėjusią savaitę vyko net dviejų svarbių „skėtinių“ organizacijų, kurių narė yra ir LPSK, vykdomieji komitetai. Per juos aptariamos organizacijoms svarbiausios temos bei suderinamos pozicijos. Apie Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Vykdomąjį komitetą daugiau sužinoti galite čia (liet.), o apie Visaeuropinės regioninės tarybos (ITUC PERC) – čia (liet.).

• • Susitarimas. Europos profesinių sąjungų konfederacija kviečia ES šalis palaikyti Globalų mokestinį susitarimą, o Europoje taikyti dar aukštesnius standartus. Minimalus pelno mokesčio apmokestinimas – 15 proc., apmokestinimo teises įgyjant nuo 125 mlrd. dolerių pelno. Nors ETUC iniciatyvą laiko svarbia, profesinių sąjungų vertinimu, pasauliui susiduriant su milžiniškais – ir brangiais – iššūkiais, didelio pelno apmokestinimo procentas turėtų būti aukštesnis. Daugiau – čia (angl.).

• • Nobelio premija. Neseniai įteikta Nobelio premija už pasiekimus ekonomikoje paneigė ilgai gyvavusį mitą, kad mininalios algos kėlimas kainuoja darbo vietas. Tai negrindžiama vien teoriniais argumentais, bet įrodyta empiriškai, atlikus plačią studiją. Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija tai laiko svarbiu postūmiu siekiant kovoti su skurdu ir nelygybėmis pasaulyje. Daugiau skaitykite čia (angl.).

• • Platformos. Per Tarptautinę oraus darbo dieną ETUC koncentravosi į prastomis sąlygomis dirbančių skaitmeninių darbo platformų darbuotojus. Briuselyje, Belgijoje, surengta demonstracija priešais Europos Komisijos pastatą (video). Daugiau – čia (angl.), problematikos kontekstas – čia (liet.). Tuo metu Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) šią dieną pabrėžė būtinybę kurti orias darbo vietas ir neformalios ekonomikos formalizavimo svarbą. Norima, kad iki 2030 m. būtų formalizuota bent pusė darbo vietų neformalioje rinkoje. Daugiau – čia (angl.).

• • Energetikos krizė. Dėl išaugusių energijos kainų ES padidės energetinis skurdas. Jau ir „normaliais laikais“ tai veikia apie 50 mln. europiečių. Europos viešųjų paslaugų sąjungos (EPSU) vertinimu, palikti energetinių išteklių kainas apspręsti rinkoms pavojinga; tai daug šalių apribojo galimybę pasirūpinti savo piliečiais ištikus krizei. EPSU kviečia EK imtis iniciatyvos. Europos viešųjų paslaugų sąjungos (EPSU) pozicija čia (angl.), apie nuotaikas ES galite skaityti čia (angl.) bei čia (angl.) ir, žinoma, Rusijos „atsimušinėjimus“ – čia (angl.).

• • Kapitalizmas. Kiek yra tiesos idėjoje, kad galima sukurti „žalią kapitalizmą“? Profesorė K.Pistor teigia, kad dabartinė situacija veikiau veda prie to, kad kapitalistai tiesiog ieško būdų, kaip apeiti pagrindinius kovos su klimato kaita tikslus ir „nemokėti sąskaitų“. Kitaip tariant, priemonės išvengti ekologinės katastrofos per dažnai būna parodinės, o ne turinčios potencialią sukelti realių pokyčių. Visas straipsnis „Social Europe“ – čia (angl.).

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos informacija