Spalio 5-6 d. vyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Vykdomojo komiteto posėdis. Jame ETUC sudarančios nacionalinės ir šakinės organizacijos derina pozicijas Europos profesinių sąjungų judėjimui aktualiausiais klausimais.

Per dvi dienas išsitęsusio nuotolinio posėdžio darbotvarkė buvo itin įtempta. Tradiciškai darbas prasidėjo nuo ankstesnių statutinių susitikimų minučių patvirtinimo ir ETUC generalinio sekretoriaus Luca Visentini pranešimo apie aktualijas bei progreso apžvalgą dėl įvairių ETUC iniciatyvų. L. Visentini informavo, kad jau yra preliminari ETUC vidurio kadencijos konferencijos darbotvarkė (ji vyks lapkričio 8-10 d.) bei papasakojo, kaip šis visai organizacijai reikšmingas renginys turėtų būti organizuojamas. Nutarta, kad jis vyks hibridiniu būdu, t. y. dalis delegacijų rinksis Lisabonoje, Portugalijoje, o dėl prastos pandeminės situacijos gyvai dalyvauti negalintys delegatai renginį stebės bei balsuos nuotoliniu būdu.

ES viešoji skola

Europos profesinių sąjungų konfederacija priėmė rezoliuciją dėl ES viešosios skolos ir fiskalinių taisyklių. Joje teigiama, kad dėl pandemijos Europos Sąjungos lygmeniu aktyvavus bendrąją Stabilumo ir augimo pakto išlygą, leidžiančią šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, pavyko sušvelninti daug socioekonominių problemų. Antra vertus, tai padidino valstybių skolos ir deficito lygius, taip pat – skolos/BVP rodiklius. Vis tik minėtos išlygos deaktyvavimas gali sukelti tolesnių neigiamų pasekmių ekonomikoms. Siekiant to išvengti bei išlaikyti aukštus augimo lygius, taip pat užtikrinti skolos tvarumą, reikia reformuoti ES fiskalines taisykles. Masinės investicijos ES šalyse buvo reikalingos dar prieš pandemiją: gyvename skaitmeninės ir „žaliosios“ pertvarkos laikais, o dėl krizės poreikis dar labiau išaugo. Dėl to ETUC siūlo:

• • kad šalys narės turėtų savus specifinius fiskalinius tikslus ir skirtingus prisitaikymo kelius;

• • kviečia, kad viešosioms investicijoms galiotų „auksinė taisyklė“;

• • siūlo „auksinę taisyklę“ viešosioms investicijoms derinti su vadinamąja „išlaidų taisykle“ dabartiniams biudžetams – plačiau šia tema čia (EK studija);

• • ETUC reikalauja, kad, iki kol bus nustatyta nauja fiskalinė aplinka, EK pateiktų gaires pereinamajam periodui, kad nebūtų aktyvuotos jokios perteklinės deficito procedūros ir liktų galimybė konkrečioms šalims pasinaudoti „neįprastų nutikimų išlyga“ (unusual event clause);

• • reikalingi nuolatiniai fiskaliniai pajėgumai ir nauji nuosavi ištekliai.

ETUC palankiau žiūri į galimas reformas, kurios nereikalautų ES sutarčių keitimo.

Rezoliucija dėl atsigavimo ir socialinio progreso 2022

ETUC įsitikinęs, kad 2022 m. Europos semestras suteikia galimybę pakeisti kryptį – į ekonominę sėkmę žvelgti plačiau nei šalių BVP bei priimti plėtros modelį, suderinamą su teisingos pertvarkos tikslais bei aplinkosauginiu, socialiniu tvarumu. Priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad tvarumo politinė darbotvarkė turėtų būti sutvirtinta įsipareigojimu siekti tvaraus augimo, pilno užimtumo bei orių darbo sąlygų. Siekiant šių tikslų, Europos socialiniai partneriai jau anksčiau supažindino su alternatyviais augimo rodikliais, glaudžiai susietais su Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu (Porto tikslai).

Rezoliucijoje įvardyti reikalavimai, būtini socioekonominiam progresui ir naujai ES ekonominei valdysenai:

Ekonominės valdysenos architektūrai:

• • Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti įtrauktas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnį

• • greta BVP turi būti įvesti papildomi šalių narių rezultatams sekti skirti kriterijai

• • įvesti automatiniai ES užimtumo ir socialinių išlaidų stabilizatoriai

• • ES masto apmokestinimas remiant ES skolos vertybinių popierių išleidimą ir padidinti ES pajėgumus stabilizuoti ekonomiką, užtikrinti socialinį progresą

• • baigti valstybių varžymąsi mažesniais mokesčiais, įvedant 25 proc. minimalų pelno mokesčio tarifą

• • užkardyti mokesčių vengimą įgyvendinant pelno mokesčio taisyklių rinkinį (įskaitant paskirstymo formulę dėl apmokestinimo teisės perkėlimo tarp ES valstybių narių)

• • pakeisti makroekonomines sąlygas į partnerysčių schemas tarp EK ir valstybių narių

• • ekonominės valdysenos architektūros demokratizacijos ir didesnės Europos Parlamento ir socialinių partnerių vaidmens

• • sukurti privalomą taisyklę ES dėl socialinių partnerių įtraukimo į Europos semestrą ir garantuoti socialinio dialogo skatinimą ir kolektyvinių derybų apsaugą

Fiskalinei ir ekonomei sričiai:

• • kol nenuslūgs pandemija ir jos neigiamos pasekmės, išlaikyti paramą užimtumui

• • konkrečioms šalims leisti naudoti „neįprastų nutikimų išlygą“ (unusual event clause)

• • ES šalių narių ataskaitinis verčių rinkinys turėtų būti pakeistas lankstesniais įrankiais bei išsamesniais rodikliais (ne tik BVP)

• • per dideli bei užsitęsę deficitai turėtų būti traktuojami taip pat kaip užsitęsę dideli pertekliai

• • makroekonominiai disbalansai turėtų būti derinami su socialinėmis ir fiskalinėmis taisyklėmis

• • viešosioms investicijoms turėtų būti taikoma „auksinė taisyklė“, kuri suteiktų leidimą, kad grynosios viešosios investicijos būtų finansuojamos per skolą

Socialinei sričiai:

• • Europos socialinių teisių ramstį ir jo socialinių rezultatų suvestinę padaryti privalomais ir didesnį poveikį ekonominei valdysenai darančiais įrankiais

• • peržiūrėtoje socialinių rezultatų suvestinėje įvesti naujų kriterijų, orientuotų į ekonominę gerovę, įtraukias darbo rinkas ir pažeidžiamus darbuotojus

• • reformuoti socialinės apsaugos sistemas, remiamas automatinių stabilizatorių

• • pagerinti politinę struktūrą kokybiškam ir įtraukiam lavinimui bei mokymams, taip pat garantuoti teisę suaugusiųjų mokymui, darbuotojų apmokymui ir apmokamoms mokymosi atostogoms

• • įvesti „oraus senėjimo“ kriterijų vertinant vyriausybės išlaidas

• • įvesti Socialinio disbalanso procedūrą (Social Imbalance Procedure – SIP), kas vestų prie socialinių rekomendacijų valstybėms narėms, taisymų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinime ir išsamios analizės, jei valstybės negeba pasiekti gerų rezultatų

• • stebėti ES Žaliojo susitarimo įgyvendinimą ir užtikrinti teisingos pertvarkos politiką nacionaliniuose planuose

Orus senėjimas

Dar viena ETUC narių priimta rezoliucija susijusi su senėjančia ES visuomene ir senjorų gyvenimo kokybe. Pirmiausia – plėtojant adekvačią socialinę apsaugą. Išeitinė pozicija – „teisė senti oriai“, kas turėtų išstumti žeminančią sampratą, kai senėjimas siejamas su „kaina“ („senėjimo kaina“).

Šiame kontekste, kad būtų pagerinta vyresnių žmonių gyvenimo kokybė ir sumažinta skurstančio pensinio amžiaus žmonių dalis, Europos profesinės sąjungos išskiria tokius prioritetus:

• • užtikrinti universalią socialinę apsaugą ir atliepti „padengimo“ netolygumus (apimant visus, t. y.  nepaisant jų amžiaus, be to, neišskiriant netipinių ar neformalių darbuotojų)

• • užtikrinant realią lyčių lygybę socialinės apsaugos sistemose, t. y. švelninant dėl su lytimi susijusių skirtingų situacijų bei dėl nusistatymų – visuomenėje ar darbo rinkoje – susidariusius sisteminius vyrų ir moterų pensijų skirtumus)

• • ambicingai įgyvendinti rekomendaciją, kad visi darbuotojai – taip pat ir savarankiškai dirbantys – turėtų prieigą prie socialinės apsaugos (Recommendation on access to social protection for all workers and the self-employed)

• • užtikrinti adekvatų pajamų lygį per socialines naudas

• • reikalingi minimalūs standartai ir saugikliai, užtikrinantys adekvačias neįmokines teises (privalomas valstybių įsipareigojimas)

• • prieigos į socialinę apsaugą teisės – visoje ES

• • socialiniai įnašai turėtų būti papildomi solidarumu pagrįstų sistemų

• • sisteminė pensininikų pirkimo galios apsauga

• • atsakomybės už socialinę apsaugą perkėlimas ant individų pečių įrodė nesąs efektyvus ir tai nesutampa su Europos socialinių teisių ramsčio idėjomis (juolab siekiant kovoti su vis dar per aukštu skurdo lygiu)

• • reikalinga Europos ekonominės valdysenos taisyklių peržiūra

FERPA išreiškė paramą šiai ETUC pozicijai.

Visą rezoliuciją anglų kalba galite rasti čia.

Kiti klausimai

Iš kitų darbotvarkės punktų vertėtų išskirti Europos profesinių sąjungų poziciją dėl ES strateginės struktūros dėl sveikatos ir saugos darbe 2021-2027 metams. Tai atsakas į vasarą Europos Komisijos pristatytą pasiūlymą. Jam teiktos pastabos jau anksčiau, pirmiausia – per ankestesnes rezoliucijas. Visą dokumentą anglų kalba galite rasti čia.

Žaliojo susitarimo kontekste aktualus ir klausimas dėl ES Energetikos chartijos sutarties. Visą poziciją anglų kalba galite skaityti čia.

Taip pat pateiktas dokumentas diskusijai dėl mašininių produktų reguliavimo, aptarta ETUC pozicija dėl Sankcijų darbdaviui direktyvos (dėl bedokumenčių migrantų įdarbinimo), be to, tradiciškai grįžta prie ES Minimalios algos direktyvos pažangos. Pastaroji yra itin svarbi Europos profesinėms sąjungoms, nors dėl kai kurių koncepcinių aspektų vis dar diskutuojama tarpusavyje.

Galiausiai paminėtina, kad patenkintas ETUC jaunimo komiteto prašymas pratęsti jo kadenciją pusmečiui dėl pandemijos metu susiklosčiusių negatyvių aplinkybių.