Spalio 9-oji – Pasaulinė pašto diena. Būtent tą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga –specializuota institucija tarptautiniams pašto ryšiams organizuoti ir tobulinti.
Tęsdami tradiciją minint profesines šventes pristatyti savo profesijos atstovą, supažindiname jus su Dalija Rasiukevičiene, šiuo metu „Lietuvos pašte“ dirbančia Gautinų sumų apskaitos grupės buhaltere, tačiau pačioje įmonėje netrukus švęsiančia 30 metų darbo jubiliejų.
Kas šiais laikais yra paštininkas?
„Lietuvos paštas“ – tai didžiausia pašto paslaugas teikianti bendrovė šalyje, aptarnaujanti apie 40 proc. pašto paslaugų rinkos. Joje po visą Lietuvos teritoriją dirba apie 4300 darbuotojų, kurių pareigybės labai įvairios: mobilūs laiškininkai, skirstytojai, klientų aptarnavimo specialistai, specialistai, pašto vadovai, pašto lydėtojai, pamainos vadovai ir būtų galima vardinti dar daug pareigų pozicijų. Ir mes visi esame paštininkai, nes dirbame „Lietuvos pašte“.
Kaip įgyjama paštininko specialybė?
Kad ir kaip būtų gaila, bet labai abejoju, ar šiuo metu iš viso ruošiami specialistai pašto tinklui aptarnauti. Tačiau džiugu, kad pradedantiesiems bendrovėje yra įrengtos mokymų klasės, kuriose naujai priimti darbuotojai apmokami bent jau pagrindų, reikalingų darbui, vėliau darbuotojai nukreipiami į paštų kolektyvus, tad ten ir semiasi patirties.
Ar tai nėra nykstanti profesija?
Labai tikiuosi, kad ne. „Lietuvos paštas“, prieš keletą metų atšventęs 100 metų jubiliejų, pastaruoju metu stipriai keičiasi tam, kad profesionaliai teiktų paslaugas bei užsitarnautų didesnį gyventojų pasitikėjimą.
Koks buvo Jūsų kelias?
Mano pažintis su pasirinkta specialybe buvo 1989 metais, kai studijuojant Vilniaus politechnikume man buvo paskirta gamybinę praktiką atlikti Vilniaus centriniame pašte. Tuo metu Vilniaus aukštesnioji politechnikos mokykla ruošė pašto viršininkus, studentai turėjo mokymo erdvę , visi tuo metu naudojami kasos aparatai paštuose man buvo pažįstami, todėl buvau labai patenkinta ir dėkinga, kai tuometinė Vilniaus centrinio pašto viršininkė pasiūlė rimtai padirbėti ir vasaros atostogų metu.
Vėliau sudentai buvom siunčiami į Vilniaus logistikos centrą padėti pašto darbuotojams rūšiuoti tonų iš pašto dėžučių surinktų sveikinimų ir rašytinės korespondencijos prieškalėdiniu laikotarpiu. Po studijų mane kaip jauną specialistę išsiuntė pagal gyvenamąją vietą į Trakų rajono ryšių mazgą, taip atsitiktinumo dėka tapau ne pašto operatore, o Trakų rajono ryšių mazgo viršininko sekretore. Ir vėl pokyčiai – turėjau išmokti spausdinti elektrine spausdinimo mašinėle, o tuo metu jos buvo lietuvių ir rusų kabomis, bei siųsti pranešimus teletaipu.
1994 metais mane vis dėlto pakvietė į Vilniaus centrinį paštą, tad nedvejodama grįžau čia dirbti pašto opertatore. Per penkiolika metų teko padirbėti prie visų, tuo metu teikiamų paslaugų langelių. Kadangi turėjau ambicijų vadovauti pašto skyrui, pasisemti patirties ir kitokios darbo specifikos, 2006 metais buvau perkelta į Vilniaus 53 pašto skyrių eiti pašto viršininko pavaduotojos, o 2007 metais – į naujai tuo metu atidarytą Vilniaus 25 paštą jau pašto viršininko pareigoms. Mano slapta svajonė išsipildė, kai 2010 metais laimėjau konkursą ir tapau Vilniaus centrinio pašto vadove.
Buvo labai gaila palikti suformuotą puikių žmonių kolektyvą, kai 2017 metais gavau pasiūlymą keisti savo darbo funkcijas ir persikelti dirbti į Lietuvos pašto administraciją buhaltere, kur ir dabar dirbu.
Labai mėgstu pokyčius, o ši įmonė, per visą mano darbo periodą joje, man suteikia galimybę tobulėti. Daugelį metų vadovavau Vilniaus centrinio pašto dideliam kolektyvui, tad gautas pasiūlymas iš pašto tinklo pereiti į buhalterinės apskaitos departamentą ir pasinerti į kruopštaus darbo bei skaičiukų pasaulį, man buvo labai rimtas sprendimas, kardinaliai pakeitęs mano veiklą įmonės viduje. Jausmas nepakartojamas. Dirbant pašto viršininke mano darbdavys manyje grūdino vadovavimo įgudžius, komandos formavimą, darbinės veiklos organizavimą, kokybišką aptarnavimą, leisdavo priimti veikloje svarbius sprendimus ir prisiimti atsakomybę.
Noriu pažymėti, kad Lietuvos pašte dirba labai nuoširdūs ir darbui atsidavę žmonės. Esu labai dėkinga ir naujam kolektyvui, kuris labai nuoširdžiai padėjo įsilieti į man svetimą tuo metu sritį – buhalteriją. Šiuo metu, praėjus trims metams, jau drąsiai galiu teigti, kad mėgaujuosi savo darbu ir tas postūmis išeiti iš savo komforto zonos man buvo tik į naudą, nes šiuo metu jau savo įgyta patirtimi prisidedu prie darbinių procesų gerinimo. Įmonė į mane investavo per tuos 30 metų, leido tobulėti, siekti tikslų, todėl nuoširdžiu ir atsakingu darbu stengiuosi kasdien tą investiciją grąžinti.
Kaip automatizavimas ir skaitmenizavimas veikia pašto sistemą?
Savaime suprantama, kad teigiamai. Bendrovė savo pokyčiais kuria modernaus pašto įvaizdį, kad visiems klientams paslaugos būtų lengvai prieinamos. „Lietuvos paštas“ jau dabar yra ne tik lokalus pašto paslaugų tiekėjas Lietuvoje, bet savo paslaugas ir sprendimus pritaiko ir tarptautiniu mastu. 2021 metų pavasarį naujame Vilniaus logistikos centre įrengtas išmanusis skirstymas, kai vieno mygtuko paspaudimu per vieną valandą yra galimybė išskirstyti apie 12 000 siuntų. „Lietuvos paštui“ tai reiškia ne tik procesų efektyvumą, bet ir konkurencingumą sparčiai augančioje, dinamiškoje rinkoje. Naudą, neabejotinai, pajus ir klientai – siuntimas tampa greitesnis, auga paslaugų kokybė. Beje, naujame logistikos centre perskirtomas tarptautinės tranzitinės siuntos bei teikiamos muitinės procedūros.
Ar daug dėl to prarandama darbuotojų?
Gaila, tačiau įgyvendinant pokyčius bendrovėje žmogiškų išteklių jau tiek nereikia. Kad ir pėstysis laiškininkas savo aptarnaujamą teritoriją apeidavo pėsčiomis, ar važiuodavo savo dviračiu, automobiliu, o šiuo metu didesnė dalis mobilių laiškininkų jau vairuoja ir naujus įmonės automobilius, visi laiškininkai jau dirba su planšetėmis. Tai ženkliai gerina jų darbo sąlygas, darbo kokybę bei darbo metu apvažiuojama didesnė aptarnaujama teritorija. Paskambinus telefonu galima išsikviesti laiškininką ir į namus, o ir siuntų įteikiama daugiau namuose, kaimo gyventojui jau nereikia pėdinti iki pašto.
Paštininko darbas mieste ir kaime, turbūt, gerokai skiriasi?
Paštininko darbo specifika visur vienoda, gal tik pristatomi korespondencijos ir siuntų kiekiai skiriasi. Miesto laiškininkai turi mažesnes aptarnaujamas teritorijas, tačiau teikiamų paslaugų apimtys didesnės, jiems daugiau tenka bendrauti su verslo klientais. Pagal gyvenamą teritoriją ir gyventojų tankumas miestuose didesnis nei kaimo teritorijose. Kaime, galbūt, apvažiuojamos didesnės distancijos su mažesniu kiekiu paslaugų, tačiau yra galimybė laiškininkui ir užsidirbti, kai kaimo gyventojams iki pat namų atvežamos siūlomos prekės. Šiuo metu gyventojai gali užsisakyti iš periodinių katalogų daug ir buitinių, stambiagabaričių prekių, kurios pristatomos tiesiai į namus. Kaimuose vis dar skaitoma popierinė spauda, miestuose pristatomų leidinių ženkliai sumažėjo.
Pašte dirbama 6 darbo dienas per savaitę, ar tai reiškia, kad darbuotojai turi tik vieną poilsio dieną?
Taip, iki šiol laiškininkas turi tik vieną poilsio dieną per savaitę, tačiau jo darbo laikas visam etatui yra 40 val. Jau ne vieną dešimtmetį sudarant su darbuotojais darbo sutartis buvo informuojama apie kai kurių pareigybių 6 darbo dienų savaitę. Būtinybė dirbti 6 darbo dienų savaitę laiškininkams ir skirstytojams yra dėl to, kad bendrovė turėjo specialius įsipareigojimus, tokius kaip universalios pašto paslaugos teikimo klientams užtikrinimas ir periodinių leidinių kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams pristatymas.
Galiu vėlgi pasidžiaugti, kad jau ir šiuo metu bendrovėje svarstoma galimybė ir laiškininkams keisti darbo laiko savaitę. Ši aktuali darbuotojams tema visada būdavo išsakoma ir profesinių sąjungų atstovų girdint laiškininkų pageidavimus.
Gal galite pasidalinti kokia juokinga ar kuriozine situacija iš savo darbinio gyvenimo?
Tiesą pasakius, juokingų, skaudžių, o kartais ir kuriozinių situacijų per trisdešimt metų buvo daug, dabar turbūt, jų net neišskirčiau. Būdavo skaudžių ir konfliktinių situacijų su klientais dėl man pavaldžių darbuotojų aptarnavimo kokybės. Kai kuriuos laiškininkus net sekdavau po aptarnaujamą teritoriją, kad įsitikinčiau, jog klientas teisus. Buvo laikotarpis, kai labai trūko laiškininkų, tai užsimesdavau laiškininko striukę ir bėgdavau pas savo klientus, kuriems laiku gauti spaudą, registruotą korespondenciją ar teismo šaukimą yra labai svarbu. Aišku, gražiausios emocijos aplankydavo, kad klientai dėkodavo už nuoširdų darbą, už nuostabų kolektyvą, už šypsenas ir mandagų aptarnavimą.
Ko palinkėtumėte sau ir savo kolegoms profesinės šventės proga?
Manau, kad nėra neįmanomų dalykų, o svarbiausia – tai noras tobulėti pačiam. Niekada nereikia stovėti vietoje. Svarbiausia pasakyti sau – aš galiu ir galiu daugiau, nei iš manęs reikalauja. Labai myliu „Lietuvos paštą“ kaip įmonę, džiaugiuosi kad esu jai naudinga.
Dalija Rasiukevičienė yra Vilniaus apskrities centrinio pašto darbuotojų profesinės sąjungos (priklauso Lietuvos ryšių darbuotojų profesinei sąjungai) pirmininkė