Spalio 2 d., penktadienį, surengta nuotolinė Baltijos šalių taryba. Tradiciškai kasmet susitinkantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesinių sąjungų vadovai išsamiai pristatė situaciją savo šalyse.

Dėl pandemijos pasunkėjusi ekonominė situacija kiekvienam nacionaliniam profesinių sąjungų centrui sukėlė naujų iššūkių. Deja, krizės metu dar aktualesniu tapęs socialinis dialogas tarp socialinių partnerių nebuvo pakankamai kokybiškas, taip pat pastebėtas išaugęs darbuotojų teisių pažeidimų bei įvairių verslo piktnaudžiavimų (pavyzdžiui, dėl prastovų) skaičius.

„Nenustebinsiu pasakydama, kad ši pandemija be realaus neigiamo poveikio ekonomikoms ir darbo rinkoms tapo patogiu pretekstu darbdaviams bei politikams nesilaikyti anksčiau duotų pažadų ar net susitarimų. Kad ir viena mūsų aktualijų – tyčinis vilkinimas susitarti dėl minimalios mėnesinės algos. Nors vyriausybė netaupo įvairioms abejonių prieš rinkimus keliančioms išmokoms, toks esminis dalykas kaip atlyginimų dydis jiems kažkodėl neaktualu“, – komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Vis tik žvelgiant į rodiklius, sudėtingiausia padėtis kaimyninėje Latvijoje. Jos vyriausybė apskritai siekė įteisinti normą, kad šiuo metu apskritai neturėtų tartis su socialiniais partneriais, bet džiugu, kad kaimyninėms profesinėms sąjungoms pavyko apsiginti. Kita vertus, užsienio kolegos daug pasistūmėjo dėl kolektyvinių derybų ir susitarimų, kas amortizuos neigiamas pasekmes kai kuriuose sektoriuose.

Profesinių sąjungų lyderiai taip pat nusprendė, kad, esant tokiai neeilinei situacijai, būtina rengti papildomų nuotolinių susitikimų – ir dėl pasidalinimo aktualijomis, ir dėl bendrų pozicijų derinimo.