Nuo praėjusių metų pertvarkius individualių darbo ginčų sprendimo tvarką, iš teismų jų nagrinėjimą perėmė darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Tai leido ne tik maksimaliai – iki vieno mėnesio – sutrumpinti darbo ginčų sprendimo laiką, suteikė galimybę ginti savo pažeidžiamas teises didesniam skaičiui žmonių (paslauga valstybės teikiama nemokamai, mažiau formalumų, nereikalingas advokatas, į komisijas gali kreiptis ir darbdaviai), bet ir iš esmės pakeisti darbuotojų ir darbdavių tokių nesutarimų sprendimo būdą. Darbo ginčų komisijos bylą nagrinėja trišaliu principu – ginčo nagrinėjimo procese dalyvauja VDI atstovas ir socialiniai partneriai (t.y. darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai) ir, atsižvelgę į visas aplinkybes, priima sprendimą. Tokiu būdu užtikrinamas proceso objektyvumas ir skaidrumas.
Absoliuti dauguma, t.y. daugiau nei 90 proc., nagrinėjamų darbo bylų yra dėl darbuotojams laiku neišmokamo darbo užmokesčio, vėluojančio galutinio atsiskaitymo bei negautų kitų su darbo santykiais siejamų išmokų. Likusiose bylose darbuotojai prašo panaikinti drausmines nuobaudas ar darbdavio reikalavimus atlyginti mokymo išlaidas, skundžiami neteisėti darbo sutarčių pakeitimai, netinkamas darbo ir poilsio laiko grafikų sudarymas. Darbdaviai, besikreipiantys į darbo ginčų komisijas, paprastai prašo iš darbuotojų priteisti kompensacijas už padarytą materialinę žalą.
„Lyginant, su, tarkim, 2011 metų darbo bylų skaičiumi teismuose, pernai jų išspręsta dvigubai daugiau. Šis skaičius ir faktas, jog vos keletas darbo ginčų komisijų sprendimų – apskųsti teismuose, rodo, jog tai efektyvus ir reikalingas instrumentas siekiant užtikrinti darbuotojų ir darbdavių teises. Ypač kalbant dėl bylų, susijusių su darbo užmokesčiu, kai darbuotojui aktualu uždirbtus pinigus atgauti kaip galima greičiau. Be to, bendras komisijų darbas, skatina ir socialinį dialogą, o jis yra esminis civilizuotų darbo santykių pagrindas“, – teigia Lietuvos Respublikos valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.
Šaltinis:
