Europos patirtis: nuolatinės derybos laidavo švelnesnes krizės pasekmes

Seminaras vyko Ispanijos profesinių sąjungų konfederacijos (CCOO) mokykloje – švietimo centre. Švietimo centras įrengtas taip, kad būtų galima rengti įvairius mokymus, kursus, seminarus ir nedideles konferencijas. Švietimo centro viešbutyje gali gyventi apie 50 mokymų dalyvių.


Pradėdama seminarą ETUI švietimo departamento mokymų programų koordinatorė Valerica Dumitresku pristatė renginio tikslus ir uždavinius. Seminare buvo siekiama pasidalinti informacija apie krizės pasekmes įvairiose Europos šalyse, kaip krizė padarė įtaką darbo sąlygoms ir darbuotojų teisėms. Pagrindinis šio seminaro uždavinys – parengti profesinių sąjungų strategiją, kaip ištikus panašioms krizėms ateityje profesinės sąjungos galėtų atstovauti darbuotojų interesams ir ginti jų pažeistas teises.


Seminaro dalyviai pristatė situacijas savo šalyse, papasakojo apie krizės padarinius, vyriausybių politiką ir profesinių sąjungų veiksmus. Susidarė labai aiškus vaizdas, kad krizė paprastiems darbuotojams mažiausiai skausminga buvo šiaurės šalyse, o sunkiausia buvo pietiečiams bei rytų ir centrinės Europos gyventojams.


Kolegos iš Danijos ir Suomijos pabrėžė, kad stiprios profesinės sąjungos yra labai veiksmingas priešnuodis krizei įveikti. Profesinių sąjungų stiprumas – narių gausa (Danijoje profesinės sąjungos nariais yra 90 proc. darbuotojų, Suomijoje  – 70 proc.). Šiose šalyse visi darbo santykių klausimai sprendžiami derybomis. Nei darbdaviai, nei vyriausybės nepriima jokių sprendimų nesitardami su darbuotojų atstovais, todėl streikai gana reti, nors jei nepavyksta susitarti, steikuojama ir šiaurės šalyse.


Panaši padėtis Austrijoje. Kolegos pasakojo apie metalo pramonės šakoje vykusias derybas, darbdavių organizacijos užsispyrimą nedidinti atlyginimų ir profesinių sąjungų panaudotą kraštutinę priemonę – streiką. Keturių dienų streikas privertė darbdavius nusileisti ir padidinti visiems atlyginimus 4,4 proc. Austrijoje kolektyvinės sutartys – svarbi teisinės sistemos dalis.


Krizė labiausiai smogė pietų, rytų bei centrinės Europos šalių gyventojams. Daugelyje šalių sumažinti atlyginimai, pensijos, padidėjo bedarbystė, išaugo emigracija, valstybės biudžetus smaugia didelės skolos. Tose šalyse vyriausybėms reikėjo pritarimo, o ne sutarimo. Skirtumas tarp rytų ir pietų europiečių, kad pietiečiai išėjo į gatves, rengė protestus ir streikus, tuo metu rytiečiai vyriausybes keikė virtuvėse ir alaus baruose.


Labai džiaugiuosi galimybe dalyvauti šiame seminare. Sužinojau ir išmokau nemažai naujo. Kilo idėjų, kaip tobulinti profesinės sąjungos veiklą. Pagrindinė išmokta pamoka – krizės pasekmės švelnesnės tose šalyse, kuriose valdžios institucijos ir darbdaviai nuolatos derasi su profesinėmis sąjungomis. Norint, kad derybose socialiniai partneriai būtų lygiaverčiai, būtina profesinės sąjungos narių gausa. Kitaip valdžios institucijų ir darbdavių atstovai darbuotojų nuomonės negirdės.


 


 


Šaltinis:


www.svietimoprofsajunga.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!