Iš šiandien Europos Komisijos paskelbto naujo tyrimo rezultatų matyti, kaip šalys gerina gebėjimą skaityti ir kokiose srityse jų pastangos per menkos. 31 šalyje (ES valstybėse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Turkijoje) atliktas tyrimas rodo, kad nors daugelis šalių padarė pažangą plėtodamos raštingumo didinimo politiką, dažnai per mažas dėmesys skiriamas vadinamosioms rizikos grupėms, pavyzdžiui, berniukams, vaikams iš blogesnėje padėtyje esančių šeimų ir migrantų vaikams. ES švietimo ministrai nustatė tikslą iki 2020 m. prastai skaitančiųjų skaičių sumažinti nuo 20 proc. iki mažiau kaip 15 proc. Šį tikslą kol kas pasiekė tik Belgija (Flandrija), Danija, Estija, Suomija ir Lenkija.
Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou sakė: „Visiškai nepriimtina, kad Europoje prastai skaito ir rašo tiek daug jaunimo. Šiems jaunuoliams kyla pavojus patirti socialinę atskirtį, sunkiau rasti darbą, jų gyvenimo kokybė prastesnė. Per pastarąjį dešimtmetį tam tikra pažanga padaryta, bet ji per menka. Raštingumas – bet kokio mokymosi pagrindas. Būtent todėl neseniai paskelbiau raštingumo kampaniją, skirtą bet kokio amžiaus žmonėms, ir ypač žmonėms iš nepalankios aplinkos, pavyzdžiui romų vaikams.“
Tyrime, kurį Komisijos užsakymu atliko tinklas „Eurodyce“, daugiausia dėmesio skirta keturioms pagrindinėms temoms: mokymo metodams, skaitymo problemų sprendimui, mokytojų rengimui ir skaitymo ne mokykloje skatinimui. Tyrime visos temos nagrinėtos remiantis moksliniais tyrimais, naujausiais tarptautinių apklausų rezultatais ir išsamia nacionalinės politikos, programų ir gerosios patirties apžvalga. Tyrimas rodo, kad skaitymo specialistų, padedančių mokytojams ir mokiniams, yra tik aštuonių valstybių (Airijos, Danijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Maltos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos) mokyklose.
„Eurydice“ ataskaita – svarbi medžiaga, kuria savo darbe naudojasi Komisijos narės A. Vassiliou sausio mėn. suburta raštingumo didinimo aukšto lygio ekspertų grupė, pirmininkaujama Nyderlandų princesės Laurentien. Ekspertų grupė tiria, kaip remti bet kokio amžiaus asmenų raštingumą ir kurios strateginės iniciatyvos bei programos yra sėkmingos. Iki 2012 m. vidurio ekspertų grupė pateiks strateginių pasiūlymų.
Pagrindiniai faktai
Mokymas skaityti. Daugelis šalių vykdo tinkamą politiką
Pastaraisiais metais labai stengiamasi patobulinti nacionalines gaires ir skatinti gerąją pedagoginę patirtį. Visoje Europoje jau įprasta, kad mokytis skaityti turėtų pradėti ikimokyklinukai. Mokyklose mokant skaityti vis daugiau naudojama diversifikuota medžiaga, pavyzdžiui apsakymai, žurnalai, komiksai ir interneto svetainės. Siekiant gerinti įvairaus konteksto suvokimą dėmesys skaitymo įgūdžiams skiriamas ir mokant kitų dalykų.
Vis dėlto vieno visiems tinkamo strateginio būdo, galinčio užtikrinti sėkmę, nėra. Tyrime labai rekomenduojama didesnio gebėjimo skaityti siekti taikant kelis strateginius būdus. Gebėjimas skaityti gali dar pagerėti kartu mokantis ir diskutuojant. Tai gali būti naudinga sunkiai skaitantiems. Nors dauguma šalių nustatė tikslus, susijusius su gebėjimu skaityti, nacionalinėse gairėse jos dažnai dar neturi pakankamai plačios strategijos, visų pirma pagrindinio ugdymo lygmeniu.
Tačiau geros nacionalinės mokymo programos gairės jau parengtos, ir dabar jau reikėtų raginti mokytojus jas įgyvendinti.
Tik keliose šalyse mokytojams ir mokiniams padeda skaitymo specialistai
Skaitymo problemas galima veiksmingai spręsti, jei jos atpažįstamos ir jas spręsti imamasi kuo anksčiau, jei mokymo medžiaga pritaikoma prie konkrečių poreikių ir mokytojai gali nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.
Labai veiksmingas gali būti individualus ir mažoms grupėms skirtas intensyvus ir tikslinis mokymas. Tačiau nedaug mokytojų turi galimybę specializuotis šioje srityje, o skaitymo specialistų, padedančių mokytojams klasėje, yra tik Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Maltoje ir penkiose Šiaurės šalyse.
Mokiniams teikti ankstyvą ir veiksmingą pagalbą taip pat trukdo ilgos procedūros, susijusios su tokios pagalbos organizavimu.
Reikėtų skirti daugiau dėmesio rizikos grupėms
Pastangos propaguoti skaitymą plačiai remiamos nacionalinėse strategijose ir iniciatyvose. Tačiau šios iniciatyvos paprastai daugiau skirtos plačiai auditorijai, o ne tiems, kas patiria daugiausiai sunkumų, pavyzdžiui berniukams, jaunimui iš mažiau palankios socialinės ir ekonominės aplinkos arba tiems, kuriems mokomoji kalba nėra gimtoji. Be to, įgyvendinant tokias iniciatyvas naudojama medžiaga turėtų būti kuo įvairesnė, taip pat turėtų būti naudojama daugialypė terpė.
„Eurydice“
Informaciją apie Europos švietimo sistemas bei švietimo politiką teikia ir ją analizuoja tinklas „Eurydice“. 2011 m. tinklą sudaro 37 nacionaliniai skyriai, veikiantys 33 šalyse, dalyvaujančiose ES Mokymosi visą gyvenimą programoje (ES valstybėse narėse, Kroatijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje). Tinklą koordinuoja ir jam vadovauja Briuselyje esanti ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, rengianti tyrimus ir siūlanti daugybę interneto išteklių.
Daugiau informacijos
Visa tyrimo medžiaga (anglų kalba) pateikiama leidinyje „Mokymas skaityti Europoje. Kontekstas, politika ir praktika“ (spausdintą tyrimo medžiagą anglų kalba bus galima gauti nuo 2011 m. liepos mėn., prancūzų ir vokiečių kalbomis – truputį vėliau).
http://eacea.ec.europa.eu/education/Eurydice/
Šaltinis:
